Taip tarptautinėje konferencijoje teigė daktaras iš Nyderlandų, o Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras vadino tendencija, kuri ateina ir pas mus.
„Iš tiesų jų elgesys ne tai kad pavojingas. Jis – kvailas, nes psichoaktyvių medžiagų pavartoję žmonės nesupranta, ką daro. Apsinuodijimo būklė pavojinga gyvybei, bet jėga – žvėriška. 45 kilogramų svorio mergaitė stumdo du tris vyrus - ir jie nieko negali padaryti“, – pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ugdymo institucijose“ sakė R. Badaras.
Anot toksikologo, tokie žmonės pavojingi ne tik aplinkiniams: „Juos sulaikant dažnos mirtys dėl to, kad prispaudus padidėja širdies susitraukimų dažnis ir jie kartais miršta. Todėl sulaikymo instrukcijose jau rašoma, kad negalima guldyti ant nugaros, rišti už nugaros rankų. Tai pas mus dar tik ateina“, – apie naujųjų kvaišalų poveikį kalbėjo toksikologas.
Piktnaudžiauja vaistais, tarp kurių – skirti gyvuliams
Narkotikai - vaistai ar nuodai? Atsakydamas į šį klausimą R. Badaras vardijo registruotus medikamentus, kuriais svaiginasi Lietuvos žmonės. Tarp jų – ir veterinariniai vaistai, skirti gyvuliams slopinti.
JAV jau seniai patvirtintas faktas, į kurį ne pirmą kartą atkreipia dėmesį toksikologas – mirtis nuo kokaino akivaizdžiai lenkia receptinių vaistų sukeltos mirtys.
„Vadinamąją „širkę“ Lietuvoje jau užmiršom, galimas dalykas, užmiršim ir heroiną, nes juk yra receptinių vaistų, kuriais svaiginamasi Amerikoje ar Kanadoje“, – sakė jis.
R. Badaro žodžiais, narkotikų mados keičiasi. Dabar galima laisvai sėti aguonas – niekas nenupjaus ir „širkės“ nevirs. Heroinas – taip pat išeinantis. O štai naujos psichoaktyvios medžiagos sunkiai atpažįstamos net profesionalams. „Ar tai vis dar narkotikai? Sakyčiau, kad ne“, – kalbėjo toksikologas, pridurdamas, jog dabar didžiąją rinkos dalį užima ne slopinančios medžiagos, o stimuliatoriai, vadinami psichoaktyviomis medžiagomis.
Kaip priminė lektorius, Europos Sąjungoje psichoaktyvių medžiagų yra vartojęs vidutiniškai vienas 15-16 metų jaunuolis iš 4.
„Man atrodo, su heroinu buvo lengviau, nes žinojome, ką daryti. Stimuliantai, sintetiniai narkotikai, vaistai – tai tas segmentas, apie kuriuos dar nedaug šnekama, bet bus kalbama ateityje. Tai medžiagos, kurios patenka į smegenis ir daro blogus dalykus“, – sakė R. Badaras.
Skyrė vaikams nuo slogytės, per karą drąsino karius
Amfetaminai vis dar vadinami naujomis medžiagomis, nors, kaip priminė toksikologas, šio narkotiko XIX amžiuje buvo skiriama vaikams nuo slogytės, o per karą duota britų kariams, kad drąsiau eitų į kovą.
„Iki šių dienų amfetaminas skiriamas dėmesio deficitui gydyti“, – atkreipė dėmesį daktaras. – O štai metamfetaminui tuoj sukaks šimtas metų. Japonijoje sukurta medžiaga buvo naudojama, kad kariai išlaikytų budrumą. Antrojo pasaulinio karo metais jį vartojo vokiečių ir japonų kariai. Mefedronas susintetintas 1910 m., jis skatina smurtą“.
Kaip akcentavo R. Badaras, kai kurios naujosios psichoaktyvios medžiagos, kurių sąrašai nuolat pildomi, sunkiai aptinkamos testais. Net teismo medicinos ekspertai negali nustatyti, ar vartota.
Neatgraso net mirties bausmė
Kaip priminė specialistė, šalyse prekyba narkotikais vertinama nevienodai, pvz., Kinijoje už neteisėtą narkotikų platinimą numatyta net mirties bausmė, tačiau ir ten nepavyksta pažaboti šio blogio. O štai šalyse, kur narkotikų prekyba legali – Nyderlanduose ar Ispanijoje – padėtis, R. Jašinskienės žodžiais, nėra jau tokia bloga.
Kaip per pora dešimtmečių pasikeitė neteisėtos narkotikų apyvartos situacija bei tendencijos Lietuvoje? Pasak analitikės, 1999 metais narkotikų rinka akivaizdžiai keitėsi. Dominavo aguonos, tačiau į rinką pradėjo skverbtis kokainas, hašišas, kiti narkotikai. Po dešimtmečio aguonas išstūmė atvežtinis heroinas.
„Per pastarąjį dešimtmetį savo vartotojų ratą užsiaugino kanapės. Įdomu tai, jog metamfetaminas jau 2009 m. buvo vienas populiariausių narkotikų Lietuvoje, pralenkęs amfetaminą ir ekstazį“, – pasakojo R. Jašinskienė.
Šiandien kanapės užima apie pusė visos narkotikų rinkos. Analitikę ypač džiugina tai, kad heroino rinka susitraukė iki 19 proc.
Teisinasi, kam naudoja populiariausio narkotiko sėklas
„Vis dėlto, kanapės išlieka numeris vienas Lietuvoje. Lietuviai pamėgo šiltnamių verslą. Dirbtinėmis sąlygomis auginant kanapes reikia daugiau investuoti, patalpų, jas šildyti, vėdinti, apšviesti, o šiltnamiui – tik plėvelės“, – sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė.
Analitikė pastebi, jog jaunimas ant palangių užsiaugina kanapių savo reikmėms, atsiveža sėklų iš valstybių, kur narkotikai legalūs, arba atsisiunčia.
„Ar daro kažką policija, kad būtų kontroliuojamas sėklų įvežimas? Taip. Tačiau mūsų teismų praktika šioje vietoje žiūri įstatymo raidės, bylos įstringa teismuose. Įtariamieji nesunkiai įrodo, jog sėklų siuntėsi norėdami pagardinti pyragus ir paragauti. Tuo patikima“, – sakė analitikė.
Nuo 1997 m. Lietuvoje buvo sunaikinta beveik 30 sintetinių narkotikų gamybos vietų. Dalis jų buvo įrengta apleistuose namuose be elektros. Neseniai buvo išaiškinta laboratorija, įrengta miške, žeminėje.
Vienu brangiausių Lietuvoje vartojamų narkotikų išlieka kokainas. Tačiau jo vartotojai R. Jašinskienei ne patys problemiškiausi. Kas kita – organizuotoms grupuotėms priklausantys asmenys, kontrabanda gabenantys dideles kokaino siuntas.
Kaip pasakojo analitikė, narkotikai itin išradingai slepiami: lentų viduje, skystu pavidalu gabenami mašinos detalėse, kokainas maišomas su guma.
Pasak pareigūnės, Lietuvos nusikaltėlių grupės, radusios „lengvų pinigų“ nišą, gabena hašišą iš Ispanijos ir Nyderlandų į Rusiją. Vis dėlto, šių dienų rykšte analitikė vadino naująsias psichoaktyvias medžiagas, išplitusius rūkomuosius narkotinius mišinius.
Telkiasi, „kad būtų galima pramušt rūkalo per FB“
Kaip parodė Europos Komisijos užsakymu atliktas jaunimo nuo 15 metų amžiaus tyrimas, informacijos apie narkotikus ir pačių psichoaktyvių medžiagų jaunuoliai ieško internete.
„Egzistuoja tamsieji anoniminiai tinklai, kuriuose dalyvaujama prisidengiant susigalvotais vardais. Tokiose svetainėse galima įsigyti dokumentų, narkotikų, net ginklų. Teisėsaugai reikia daug laiko ir resursų, kad uždarytų tokias svetaines. Dar vienas iššūkis – virtuali valiuta, kuria naudojasi technologijoms imlūs mūsų vaikai. Turėtume pasakoti jiems apie grėsmes, kad jei internete galime nusipirkti narkotikų, tai nėra legalu“, – sakė R. Jašinskkienė.
Kaip analitikė rodė konferencijoje, Lietuvoje taip pat yra kelios uždaros feisbuko grupės, kur galima susitarti susitikti su narkotikų platintojais, ieškoti kvaišalų. Su savo paskyra į jas nepateksi, bet jei esi pakviestas – taip.
„Vis dėlto vaikams reikėtų pasakyti, kad bet koks buvimas internetinėje erdvėje – anonimiškas tik iš dalies, prireikus, jie bet kada gali būti atskleisti“, – atkreipė dėmesį lektorė, rodydama, kas renkasi ir ką veikia uždaroje feisbuko grupėje, sukurtoje „tam, kad būtų galima pramušt rūkalo per FB“.
Kaip pastebi R. Jašinskienė, per feisbuką paprastai ieškoma kanapių. Siūlančiųjų produktą – vienas kitas. „Tai rodo suvokimą, jog siūlyti narkotiko – daug pavojingiau nei ieškoti“, – daro išvadą analitikė.
Kaip parodė Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas, Lietuvos jaunimo požiūris į narkotikų vartotoją – vienareikšmiškai neigiamas.
„Lietuviai pasisako prieš griežtų priemonių taikymą platintojams, tačiau akcentuoja užimtumo svarbą (sporto ir kt. būrelius). Iš kitų europiečių mūsų jaunuoliai išsiskiria griežtumu narkotikų vartotojams, taip pat dauguma pasisako prieš narkotikų legalizavimą. Esame vieni iš nedaugelio teigusiųjų, kad kanapių nereikia legalizuoti. Taip manė tik 6,6 proc. Lietuvos jaunimo, nors Europos Sąjungos vidurkis siekia 24 proc.”, – 2014 m. Eurobarometro duomenis komentavo R. Jašinskienė.
