„Rinkimų rezultatai dar negalutiniai, todėl nuo bet kokių komentarų atsisakau. Dirbame, analizuojame situaciją”, - DELFI sakė politikė. Dalytis mintimis apie rinkimus į Europos Parlamentą ir galimą savo ateitį jame, o jei ne – ką veiks baigusi darbą Briuselyje L. Andrikienė nepanoro.
Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų iškeltų kandidatų į EP sąraše L. Andrikienė buvo ketvirta. Reitinguodami kandidatus rinkėjai ją kilstelėjo į trečiąją vietą po Gabrieliaus Landsbergio ir į antrąją vietą nukritusio Algirdo Saudargo.
Tenka po dvi vietas EP
Pirminiais duomenimis, rinkimus į europarlamentą konservatoriai laimėjo su 16,42 proc. visų balsų. Antri liko socdemai (16,32 proc.). Tik balsų skaičiavimo pabaigoje į priekį išsiveržę konservatoriai rinkimus baigė 1300 balsų persvara. Socialdemokratams, konservatoriams, liberalams ir „tvarkiečiams“ tenka po dvi vietas EP.
DFLFI primane, jog Laima Liucija Andrikienė Į Europos parlamentą buvo išrinkta 2004 metais, o 2009-aisiais perrinkta antrajai EP kadencijai.
VIII Vyriausybėje L. L.Andrikienė buvo Pramonės ir prekybos, vėliau – Europos reikalų ministrė. 1989-1990 metais LTSR Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojos padėjėja dirbusi L. Andrikienė buvo išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą 1992-1996 m. ir 1996-2000 m. kadencijų Seimus.
J. Imbrasas neatsižada Vilniaus mero kėdės
„Rytoj renkamės į prezidiumą, pasitarsime, kas iš mūsų važiuos, nevažiuos, gal čia pasiliks. Apsitarsime savo šeimoje, savo partijos rate, o tada galėsime galvoti toliau. Šiandien man būtų lyg ir ankstoka kažką šia tema kalbėti“, - DELFI sakė J. Imbrasas.
Paklaustas apie atsarginį variantą, kurį tikriausiai turi, buvęs Vilniaus meras sakė planuojantis aktyviai dirbti partijoje: „Toks mano atsarginis variantas ir niekada jo neatsisakysiu, nes esu labai įsitraukęs į politinį gyvenimą, kuris man įdomus ir neatsibodęs, nes kaip gali atsibosti gyventi?“
Kalbėdamas apie Vilnių, kurio meras yra buvęs, J. Imbrasas negailėjo kritikos į prezidentus kandidatavusiam dabartiniam savivaldybės vadovui Artūrui Zuokui. Tačiau pats į sostinės merus sakė nepretenduos, nebent PTT turėtų didelę daugumą ir tikrai pilnu pajėgumu galėtų dirbti miesto labui, realiai priiminėti sprendimu. „Jeigu dauguma – labai trapi, gali būti tik darbo imitacija ir buvimas meru“, - įsitikinęs J. Imbrasas.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: gal gimdysiu vaikus
Priešrinkiminiame Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše į Europos Parlamentą antruoju numeriu įrašyta europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė po rinkimų nukrito į ketvirtą vietą, tad ruošiasi namo.
„Nežinau, ką veiksiu, gal vaikus gimdysiu“, - DELFI sakė europarlamentarė. „Gerų žinių“ ji teigė dar neturinti ir pridūrė: „Žmonės planuoja – Dievas juokiasi“.
Apie darbinę veiklą pasibaigus europarlamentarės kadencijai R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė negalvojusi, planuoja visam laikui grįžti į Vilnių.
„Tiesą sakant, nebuvau ir išvykusi, kas savaitgalį būdavau Lietuvoje, o Vilnius visada buvo namai, taigi, niekas iš esmės nesikeis“, - sakė 2009 metais į Europos Parlamentą deleguota profesionali pianistė bei kultūros vadybos ir politikos specialistė, karjerą Seime pradėjusi nuo visuomeninės padėjėjos, 2008 metais, prieš tapdama EP nare, dirbusi Užsienio reikalų ministerijoje, ministro Vygaudo Ušacko patarėja.
L. Donskis grįžta į Vytauto Didžiojo universitetą
„Neabejoju, kad grįžtu į universitetinį gyvenimą, dirbti profesoriaus darbo Vytauto Didžiojo universitete, Kaune. Turėjau pasiūlymų ne vien iš Lietuvos, tačiau man pačiam niekada nekėlė abejonių, kad su žmona norime grįžti į Lietuvą ir aš noriu dirbti su jaunais žmonėmis“, - DELFI sakė L. Donskis.
Paklaustas, kodėl nutarėte nebekandidatuoti į EP, pašnekovas minėjo dvi priežastis: „Pirma, supratau, kad nesu Lietuvos politinės sistemos dalis. Esu nepartinis, todėl man pasidarė aišku – kad ir kaip gerai sektųsi dirbti europarlamente, o dirbti sekėsi, už manęs nėra politinės jėgos, tad, galima sakyti, esu pats sau. Tokia situacija negali ilgai tęstis. Jaučiau kad būdamas nepartinis esu vienos kadencijos žmogus, tad nekilo abejonių, kad, matyt, ir nesistengsiu, kad būtų kitaip“.
Antroji profesoriaus minėta priežastis – jausmas, kad dar ne pensinis amžius, eina gražiausi gyvenimo metai, kupini kūrybinių jėgų ir norisi dirbti kūrybinį darbą - rašyti knygas, dirbti su jaunimu.
Apgailestauja dėl dviejų kolegių
L. Donskis apgailestavo, kad į europarlamentą nebuvo perrinkti du žmonės: „Visų pirma, apmaudu dėl L. Andrikienės, kad jai pritrūko sėkmės ir palaikymo gaunant mandatą. Su ja kartu dirbome Žmogaus teisių komitete, abu buvome koordinatoriai, puikiai žinojome vienas kito veiklą, abu esame parengę labai svarbius raportus - Pasaulio demokratijos ir žmogaus teisių padėties ataskaitas, puikiai žinau ir gerbiu jos darbą. Taip pat gaila, kad į EP nepateko Radvilė Morkūnaitė“, - sakė profesorius.
Europarlamentaro žodžiais, Radvilė į EP atėjo labai jauna, tačiau akyse augo kaip politikė. „Kai pateko į europinę politiką, turėjo daug ko mokytis, tačiau iš to augimo, dinamikos jaučiau, kad būtų galėjusi tapti labai labai gera ilgalaike Lietuvos atstove Europos Parlamente“, - sakė L. Donskis.
Gaus dosnias išmokas
Kaip rašome Europos Parlamento statute, pasibaigus kadencijai europarlamentarai gali gauti pereinamojo laikotarpio pašalpas. EP dirbusiems vieną kadenciją bazinio atlyginimo dydžio kasmėnesinė išeitinė pašalpa mokama pusmetį, dirbusiems dvi kadencijas – dešimt mėnesių.
Nustatytas EP nario bazinis atlyginimas siekia 27,4 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių.