Kol kas Artūras Zuokas dėl savo kėdės gali būti ramus. Vis dėlto J. Pinskus neatmeta galimybės perimti sostinės vairą – esą tam reikalingos aplinkybės gali susiklostyti ir po „darbiečių“ jungtuvių su partija „Tvarka ir teisingumas“.
A.Zuoko kėdė – partijų vadų rankose?
Jau beveik dvejus metus su A. Zuoku Vilnių valdantis „darbietis“ DELFI teigė kol kas nematantis „revoliucinės“ situacijos. Vis dėlto galimybės mesti iššūkį dabartiniam sostinės merui jis neatmeta.
„O kaip ten bus sprendžiama, tikrai nežinau. Ir, bet kokiu atveju, permainoms turi susikurti revoliucinės situacija. Kai „viršūs“ nebegali, o „apačios“ nebenori. Šiai dienai aš tokios situacijos tikrai nematau. Galbūt po (partijų – DELFI) susijungimo arba dar kažkokių momentų tas ir įvyks“, - pridūrė pašnekovas.
Tarp galimų A. Zuoko problemų politikas įvardijo politinio kontakto su centrine šalies valdžia stoką.
„Vilniui, mano galva, nesiseka, kad centrinė šalies valdžia visą laiką skiriasi nuo Vilniaus miesto valdžios. (...) Tai yra labai svarbu: kad centrinė valdžia būtų maždaug analogiška Vilniaus miesto valdžiai. Tai mes vilniečiams galime tikėtis geresnių sprendimų“, - svarstė J. Pinskus.
Mero pareigų užėmimo jis iš savo politinės karjeros planų nebraukia. „Gyvenimas yra margas. Kiekvieną dieną keičiasi viskas. Bet jeigu klausiate šiai dienai – tai tikrai ne“, - sakė politikas.
Mero idėjos: tikisi, kad oro linijos veiks gerai, o taksi įmonę būtų galima ir parduoti
„Darbiečiai“ padėjo A. Zuokui išjudinti daugelį savo idėjų. Tarp jų – ir taksi įmonė „Vilnius veža“, ir avialinijos „Air Lituanica“. J. Pinskus šiuos mero projektus vertina su tam tikra atsarga. Neseniai įkurtą taksi įmonę, pavyzdžiui, būtų galima parduoti.
„Mes turime dabar 8 taksi automobilius. O reikėtų, kad šita įmonė būtų pelninga, apie 30. Vėlgi ž- lėšų trūkumas. Šiaip tai taksi mašinos gražios, paslauga gera. Bet ar tai turėtų būti savivaldybės kompetencija, ar ne – mes daug ginčijomės. Manau, kad sukurtą įmonę savivaldybė bet kada galėtų parduoti. Ir tikrai nebūtų parduota nuostolingai“, - svarstė vicemeras.
„Air Lituanica“, nors vis dar be lėktuvų, J. Pinskų nuteikia optimistiškai.
„Ir Susisiekimo ministerija, ir „Investuok Lietuvoje“ pritaria. Ir poreikis iš tiesų yra patiems turėtų savo avialinijas. Jau liko pusantro mėnesio, iki kada „Air Lituanica“ turėtų pradėti pardavinėti bilietus. O liepos 1 d. lėktuvai turėtų pradėti skraidyti. Labai geras laikas, mes nuo liepos pradedame pirmininkavimą (Europos Sąjungai – DELFI). Susisiekimas yra iš tikrųjų komplikuotuas: iš įvairių miestų reikia skristi per Kopenhagą, per Rygą, per Helsinkį. Tas mums nei turizmo, nei įvaizdžio prasme neprideda“, - sakė „darbietis“.
Mikroautobusų iškėlimą į miesto pakraščius ir vadinamųjų greitųjų autobusų įvedimą J. Pinskus taip pat laiko rentabilia idėja. Esą jeigu viskas veiks, kaip numatyta, pasibaigs savivaldybės viešojo transporto badmetis.
„Mes frakcijoje buvome pasikvietę viešojo transporto studijos rengėjus. Jie mums įrodė, kad taip turi būti, kad taip bus sutaupomi pinigai. (...) Padarius tą reorganizaciją, nepabloginus gyventojams susisiekimo kokybės, jie sutaupo iki 40 mln. Lt per metus. Ir tai leidžia viešajam transportui jau dirbti nebe nuostolingai“, - dėstė J. Pinskus.
Tiesa, apie DELFI paviešintus planus greituosius autobusus greitinti mieste braižant papildomas viešojo transporto juostas vicemeras prisipažino nežinojęs.
Šildymo kainos: europinių milijonų nepakaks
Paklaustas, ar savivaldybė gali ką nors nuveikti, kad kitą šildymo sezoną sąskaitos vilniečiams būtų mažesnės, politikas teigė, jog toli gražu ne viskas yra miesto valdžios valioje.
„Kažkodėl visą laiką kaltina mus, savivaldybę, dėl šildymo kainų. Nors mes taip garsiai rėkiame, atrodo, - atsiduso J. Pinskus. - Pakeiskit elektros gamybos kvotas kogeneracinėse elektrinėse. Negaminkit, nešildykit oro Elektrėnuose: duokit mums. Mes turime elektrinės, ir per elektros kainą (...) šiluma atpigs keliais centais. Mes kalbame, kad Vyriausybės strategija turi būti biokuras. Duokit pinigų biokuro katilinėms, renovacijai ir konversijai į biokuro katilus. Jau seniausiai visiems aišku, kad biokuras yra ekvivalente du kartus pigesnis (už dujas – DELFI), o tai yra pagrindinė dedamoji kainoje. (...) Visiems visur viskas aišku, bet yra paprasčiau pasakyti: Vilniaus savivaldybė per brangiai pardavinėja šilumą žmonėms.“
2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpiu Vyriausybė šilumos ūkio modernizacijai žada kelis šimtus milijonų litų. Į dalį šių lėšų veikiausiai pretenduos ir Vilnius.
„Čia vis tiek per mažai. Šiuos klausimus reikia spręsti kompleksiškai, kartu su Vyriausybe“, - sakė J. Pinskus.
Pabodo gatvių lopymas – laikas didesniems darbams
Aplinkos sektorių kuruojantis vicemeras ragina vilniečius apsišarvuoti kantrybe – esą vėluojantis pavasaris neleidžia deramai sutvarkyti gatvių, tačiau jau netrukus prasidės jų švarinimo darbai.
J. Pinskus taip pat pabrėžia neesąs patenkintas gatvių priežiūra: esą pakanka lopyti kasmet atsiveriančias duobes, ir laikas gatvių dangą keisti tokia, kurios lopyti nebereikėtų.
„Tas lopymas... Kiekvienais metais dedame po 5 mln. Lt. Vis dėlto kažkada turime pradėti tvarkyti taip, kad tų lopų jau nebereikėtų. Arba reikėtų kuo mažiau“, - sakė pašnekovas.
Antakalnyje regi privatų medicinos kompleksą
Tarp J. Pinskaus kuruojamų sričių yra ir sveikatos apsaugos sektorius – čia dėl gydymo įstaigų pertvarkų jau ne sykį kilo triukšmas. Vis dėlto vicemeras pertvarkas vadina reikalingomis.
„Turėjome didžiulę problemą su Sapiegos ligonine. Ten buvo apie 3,5-4 mln. Lt skolų. Žmonės jau buvo po tris, po keturis mėnesius negavę atlyginimų. Skolos iš tikrųjų buvo didžiulės. Ir sujungimas Sapiegos ligoninės su Antakalnio klinikomis tas problemas išsprendė. Aišku, skolos kažkuria prasme atsigulė ant Antakalnio klinikų pečių, bet ligoninė yra didžiulė, ir jinai sugebėjo tai gana neskausmingai pergyventi“, - pavyzdį pateikė politikas.
Tarp planų jis įvardija ir Antakalnio ligoninės išnuomojimą privatininkams – esą taip Vilniuje būtų galima plėtoti sveikatos turizmą.
„Meras galvoja, kaip gauti papildomas investicijas – apie 40 mln. Lt. Antakalnio ligoninę galbūt išnuomoti privačioms struktūroms, kas kelia daug diskusijų ir pačioje ligoninėje. Yra pasiūlymas pritraukti privatų investuotoją, kad 40 mln. Lt būtų investuojama į papildomas paslaugas. Kad jų kokybė pagerėtų, kad paslaugų kiekis išaugtų. Norai yra labai gražūs, atrodo. Bet, kaip visada, tie geri norai apauga įvairiomis paskalomis, mitais. Kad ten bus tuo pasinaudota, statomi gyvenamieji namai, nebus plečiamas paslaugų kiekis ir t.t. Sujungimo, optimizavimo procesai visada praeina labai skausmingai. Visą laiką jie lydimi įvairiausių įtarimų. Ir aš manau, kad juos reikia daryti diskutuojant, ypač su kolektyvais. (...) Kai trūksta informacijos, atsiranda labai daug įvairių spekuliacijų“, - tęsė J. Pinskus.
Aplinkos sektoriuje – ir pasiekimai, ir S.Šriūbėno palikimas
Aplinkos sektoriuje J. Pinskus teigė aptikęs gana sunkų palikimą – „dovaną“, kurią paliko jo pirmtakas vicemero kėdėje, liberalcentristas Stanislovas Šriūbėnas.
„Tos įdomybės visos yra aprašytos, nenorėčiau net kelti tų visų temų. (...) Bet kad daug nedarytų ar net nepradėtų darbų buvo, tai yra akivaizdu. Ir džiaugiuosi, kad per tuos dvejus metus pavyko daug nuveikti“, - kalbėjo vicemeras.
Pašnekovas prisiminė ir vieną margą su S. Šriūbėnu siejamą istoriją – Kazokiškių sąvartyną nuo kažin ko saugančius veislinius šunis, kuriuos sąvartynas už nemažus pinigus pirko iš S. Šriūbėno dukters, sykiu pasamdydamas ir kinologą Kaukazo aviganių priežiūrai. Ankstesnio vicemero laikus menančių keturkojų sąvartyne netrukus nebeliks.
„Ir šunys yra parduodami, ir kinologo paslaugų nuo šio mėnesio jau atsisakoma. Tuo metu, kai atsidarinėjo sąvartynas, tie Kaukazo aviganiai gal iš tiesų reikalingi buvo“, - sakė J. Pinskus.
Pasiekimais aplinkos sektoriuje „darbietis“ teigė esąs patenkintas.
„Kai (kadencijos pradžioje – DELFI) atvažiavau į Kazokiškių sąvartyną, pamačiau filtrato įrenginį numestą lauke. Nebuvo nei pastatų. Antros sekcijos statyba net nebuvo pradėta. (...) Man tą situaciją pavyko suvaldyti. Rytoj – antrosios sekcijos atidarymas. (...) Šiai dienai, jeigu nuvažiuosite į Kazokiškių sąvartyną, filtrato surinkimas, išvalymas kuo gražiausiai veikia. Ir pastatas pastatytas, ir įrenginys stovi. Tos dujos, kurios kaupiasi sąvartyne, yra surenkamos, nuvestos iki Vievio, ten, kogeneracinėje elektrinėje, jos tiekia šilumą beveik 30 proc. pigiau. O kai aš atvažiavau – fakelai degė aplink visą sąvartyną ir šildėme orą, - vardijo J. Pinskus. - Antras momentas. Didžiulis darbas yra nuveiktas, ir mes pagal mechaninio biologinio apdirbimo gamyklos statybas iš paskutinės vietos tarp 10 regionų esame turbūt jau vieni pirmaujančių. (...) Ir jeigu procesas pajudės dėl atliekų rūšiavimo gamyklos statybos už 130 mln. Lt, tai bus didžiulio darbo labai svarbus tarpinis taškas, kuris bus peržengtas.“
DELFI primena, jog kalbos apie galimą valdžios perversmą Vilniuje prasidėjo paskidus žiniai apie „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ susijungimą. Prie Darbo partijos frakcijos Vilniaus taryboje prisijungus opozicijoje esantiems „tvarkiečiams“, su Seimo koalicijoje esančiomis partijomis – socdemais ir Lenkų rinkimų akcija – nauja politinė jėga turėtų 26 balsus, t.y. lygiai tiek, kiek reikia mero nuvertimui.
