Bendrai rinkimus JAV aktyviai stebintis viešųjų ryšių specialistas laidoje „Delfi Rytas“ pasakojo, kad didžiosios politinės kovos epicentre yra ne tiek asmenybės, kiek politinės ideologijos ir su jais susiję klausimai.
„Amerika yra labai sudėtinga koalicinė visuomenė, bendruomenė, kur įvairios bendruomenės jungiasi į platesnes bendruomenes tam, kad būtų patenkinti jų interesai. Tos bendruomenės, nepaisant kokia bebūtų D. Trumpo asmenybė (ar jis patinka, ar nepatinka), vis tiek balsuoja už jį.
Žmogus gali nemėgti D. Trumpo asmenybės, bet, jeigu jam yra svarbu Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas, jis bijo mokesčių padidinimo, kuris galėtų atsirasti su Joe Bideno administracija, jis bijo kitų socialistinių dalykų, arba jam nepatinka kai kurios socialinės laisvės, jis vis tiek balsuos už respublikonus – nepaisant to, ar D. Trumpas yra bjaurus“, – kalbėjo M. Katkus.
Pasak jo, pastaruosius metus politikoje labai retai būna, kad respublikonų koalicija labai stipriai aptrupėtų.
„Taip pat – ir labai daug radikalesnių kairiųjų balsavo už J. Bideną, nepaisant to, kad jis yra centristas. Europoje jis būtų matomas labiau kaip dešinysis“, – sakė M. Katkus.
Tikėjosi, kad pandemija paskandins Trumpo siekius
Pasak viešųjų ryšių eksperto, demokratų pergalės viltys buvo labiausiai grįstos D. Trumpo prastu pandemijos valdymu. Tai yra tuo, kad jo prastas tvarkymasis su pandemija, kuriam nepritarė dauguma amerikiečių, taps inkaru, kuris jį nutemps į dugną.
„Kol kas sunku pasakyti, kaip yra. Akivaizdu, kad galbūt atskirose valstijose tai bus didelis faktorius, bet, jeigu paimsi visą Ameriką, tokios bendros aiškios bangos, kad, pavyzdžiui, Trumpui pasakytume: „sėsk – du už koronaviruso valdymą“, to tikrai nėra“, – komentavo M. Katkus.
Pasak specialisto, pirminiai duomenys rodo, kad iš tikrųjų prarado vieną, pusantro, o gal net du procentus senjorų (vyresnių nei 65 m. amžiaus piliečių) balsų.
„Tuo pat metu D. Trumpas paaugo priemiesčiuose, kuriuose gyvena vidurinė klasė. Floridoje jis labai stipriai – 17-20 proc. paaugo, taip pat Majamio-Deido regione, kuriame gyvena daugiausiai kubiečių kilmės amerikiečiai. Labai sunku pasakyti, bet panašu, kad visa Amerika verdikto Trumpui neištarė. Žmonės balsavo pagal savo partines nuostatas“, – konstatavo M. Katkus.
Kalbant apie išskirtinumus, specialistas minėjo pokyčius atskirose vietovėse.
„Tarkime J. Bideno pergalė Arizonoje yra tikrai istorinė. (…) Iš kitos pusės Ohajas, kuris buvo matomas kaip svyruojanti valstija, šiuose rinkimuose yra Trumpo (…) antrą kartą iš eilės. Nebereikia sakyti, kad tai yra svyruojanti valstija, tai jau yra solidi respublikoniška valstija“, – pastebėjo M. Katkus.
Kuris palankesnis Lietuvai?
Viešųjų ryšių ekspertas sakė, kad yra sunku pasakyti, kuris iš konkuruojančių kandidatų būtų palankesnis Lietuvai.
„Tradiciškai Lietuvos politika konstruojama nuostata, kad respublikonų politikai mums yra palankesni. Prisiminkime Ronaldą Raeganą, kuris paprašė Gorbačiovą „nugriauti šitą sieną“, prisiminkimę George'ą W. Bushą , kuris atvažiavęs į Lietuvą, pažadėjo mums, kad „Lietuvos priešas yra JAV priešas“, – priminė M. Katkus.
Jis konstatavo, kad gynybos srityje bendradarbiavimas su Lietuva dabar yra tikrai pastiprėjęs lyginant Baracko Obamos metais. Tačiau kartu M. Katkus konstatavo, kad D. Trumpas labai stipriai silpnina Vakarų Aljansą.
„Amerika pasitraukė iš vadovavimo pozicijų. Labai daug tarptautinių diplomatijos iniciatyvų, kurioms anksčiau amerikiečiai vadovavo, tokių kaip susitarimas su Iranu, klimato kaitos susitarimas, ten Amerikos nebėra. Jos pozicija yra labiau XX a vidurio pozicija: „tu – man, aš – tau, pasidalinkime šita teritorija“.
Ponu Trumpu Europos lyderiai nepasitikėjo, jiems labai sunkiai sekėsi turėti gerus santykius. Net santykiai su Borisu Johnsonu į pačią pabaigą pakankamai stipriai subjuro“, – pasakojo M. Katkus.
Viešųjų ryšių specialisto teigimu, demokratai paprastai Lietuvai yra mažiau naudingi.
„Jie mažiau dėmesio skiria nacionalinei gynybai ir Rusijai, ir apskritai lenda daugiau bendrauti su Rusija. (…) Kita vertus, J. Bidenas nėra B. Obama. Tai buvo artimas Johno McCaino bendražygis. Tai buvo žmogus, kuris ne kartą vadintas demokratišku vanagu užsienio politikos ir gynybos srityje.
Tai taip pat yra žmogus, kuris gyveno per Šaltąjį karą, jis puikiai prisimena, kas yra Rusija, ko neprisimena galbūt jaunesnė lyderių (tiek respublikonių, tiek demokratų) grupė“, – kalbėjo M. Katkus.
Pasak jo, negalima sakyti, kad vienas kandidatas bus geresnis.
„J. Bidenas, ko gero, užgydytų dalį nepasitikėjimo žaizdų, kurias Amerikos reputacija patiria pasaulyje. Iš kitos pusės, (…) Susan Rice, kuri minima kaip pagrindinė kandidatė į J. Bideno užsienio reikalų sekretores, nelabai domėjosi Rusija. Jos pagrindinis uždavinys buvo Kinija, kur Amerika mato didžiąją grėsmę. Sunku pasakyti, kuris variantas geresnis“, – sakė M. Katkus.