Susidaro įspūdis, kad D. Grybauskaitei lengviau fotografuotis su kaimo močiutėmis bei gatvės prekeivėmis nei bendrauti su šalies šviesuomene ar užsienio valstybių diplomatais.
Intelektualų manymu, D. Grybauskaitė jaučia diskomfortą bendraudama su sau nemiela publika, o atsisakydama priėmimų Prezidentūroje daro klaidą: pamiršta pareigą Lietuvą vis iš naujo įrašyti į pasaulio politiką ir atmintį.
„Fejerverkų ir pokylių neplanuoju, turbūt ir neplanuosiu visus 5 metus. Vis tik ši inauguracija antroji, tai yra tęstinumas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė D. Grybauskaitė. Ar iš tiesų šalies vadovei nemielas bendravimas su įvairių sluoksnių elitu?
L. Donskis: antisisteminę prezidentę sunku įsivaizduoti Vienos pokyliuose
„Aš tam nelinkęs skirti daug reikšmės: tiesiog matyti žmogiški pasirinkimai. Matyt, nepatinka, neįdomu, bendravimo su inteligentija, universiteto žmonėmis arba menininkais patirtis turbūt nėra labai didelė ir galbūt prezidentė nesijaučia labai komfortabiliai šių žmonių apsuptyje. Ir, kita vertus, meno, kultūros, švietimo problemos prezidentei neatrodo prioritetinės“, – sako Europos Parlamento (EP) narys, vizituojantis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis.
L. Donskio manymu, iš dalies toks elgesys susijęs su rinkimų strategija: save D. Grybauskaitė pozicionavo kaip liaudies ir antisisteminę prezidentę. Todėl dabar ją sunku įsivaizduoti Vienos pokyliuose arba priėmimuose.
„Bet visame tame tikrai yra neigiama pusė: manau, prezidentė vienoje vietoje klysta. Apskritai Lietuvos prezidentas arba prezidentė nėra kurio nors vieno sluoksnio arba vienos grupės žmogus: ji atstovauja tautai. O lietuvių tauta yra viskas: ir inteligentija, ir kaimo žmonės, ir verslas, studentija, mokiniai, medikai. Man atrodo, atviros diplomatijos ir tiesiog bendravimo su tauta iš tikrųjų pristinga“, – kalbėjo L. Donskis.
L.Donskio teigimu, vienas neigiamas aspektas šioje situacijoje yra: patinka ar nepatinka, bet prezidentas turi bendrauti su šviesuomene – žmonėmis, kurie atsakingi už lietuvių kalbos, kultūros, literatūros likimą. Filosofas primena, kad Lietuva – ne tik institucijos, Prezidentūra, bet visų pirma lietuvių kultūra, švietimas. „Man atrodo, reikėtų šitą diskomforto jausmą, kuris kyla bendraujant su sau nemiela publika, įveikti“, – kalbėjo L. Donskis.
Pasak EP nario, prezidentas Lietuvoje yra jungiamoji grandis tarp parlamento, visuomenės ir Vyriausybės. Iš principo tai yra tautos, visuomenės žmogus ir šito D. Grybauskaitės veikloje galima pasigesti. L. Donskio įsitikinimu, tautą į patinkančius ir nepatinkančius gali skaidyti tik partijų lyderiai, tačiau ne prezidentas. Prezidentas turi dirbtu su visa tauta.
Priėmimai – ne pramonininkams ir ne rektoriams pamaloninti
Klaida L. Donskis vadina ir atsisakymą Prezidentūroje rengti priėmimus. Pašnekovo tvirtinimu, priėmimai skirti ne elitui ir ne tam, kad būtų užganėdinta Pramonininkų konfederacija arba universitetų rektoriai. „Jie visų pirma skirti diplomatiniam korpusui, nes tai Lietuvos valstybės šventė ir Lietuvos valstybė turi dar kartą suaktualinti save ir dar kartą iškelti kaip tam tikrą europinį reiškinį: Europos dabarties ir praeities dalį. Tam reikalingas diplomatinis korpusas, ten diplomatai privalo dalyvauti“, – dėsto L. Donskis.
Profesoriaus teigimu, priėmimai nėra kokia nors tuštybės mugė. Esą tuštybė minėti premjero ar prezidento gimtadienius, bet Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – dienos, kurias Lietuva privalo švęsti ir į šventę įtraukti ES bei svarbiausias pasaulio valstybes. Tai, pasak L. Donskio, jokiu būdu nėra klausimas, patinka ar nepatinka pokyliai S. Daukanto aikštėje. Tiesiog Lietuvos valstybė privalo save kiekvieną kartą vis iš naujo įrašyti į pasaulio politiką ir atmintį.
Jis prisiminė Anglijos karalienės ir Japonijos imperatoriaus vizitus: tai reiškia, kad šie žmonės simboliškai pripažįsta Lietuvos valstybę kaip amžiną ir nekvestionuojamą. „Tai – labai svarbūs diplomatiniai kodai, apgailestauju, kad to nedaroma dėl kažkokių vietinių žaidimų, nes, visų, pirma, priėmimai per valstybės šventes – Lietuvos valstybės, o ne prezidento, vieno ar kito visuomenės segmento, šventės. Tai – Lietuvos valstybės datos, kurias, dalyvaudami tose šventėse, turi pripažinti Europa ir pasaulis. Todėl visame tame matau gana rimtą prasilenkimą su valstybės stiprinimo logika“, – aiškina kadenciją baigiantis EP narys.
Š. Liekis: prezidentė deklaruoja labai specifinį politikos matymą
Š. Liekis prisiminė Baltarusijos ir Rusijos lyderius, kurie deklaruoja tiesiogiai bendraujantys su žmonėmis, atstovaujantys paprastų žmonių interesams, visi jiems, tariamai, gali paskambinti. Pasak Š. Liekio, galima deklaruoti, kad esi arti žmonų, važiuoti į rajonus ir fotografuotis su močiutėmis ar šachtininkais, tačiau čia politika neformuojama. Taip teparodoma, kad esi su jais – tai vyksta daugiau propagandiniame ir estetiniame lygmenyje.
Politologas aiškina, kad politika iš principo funkcionuoja kaip sąveikos tarp įvairiausių interesų grupių ir politinių grupuočių. „Ir visi priėmimai ne dėl to, kad kažką pamaitinti ar pagirdyti: tai daugiau bendravimo ir sąveikos priemonė. Kai kurie politikai sako, kad jiems tokio tipo sąveikos nereikia, šiuo atveju ir prezidentė taip sako. Taip ji deklaruoja labai specifinį politikos matymą: ji nemato politikos ten, kur politika turėtų būti. Čia yra metodologinė problema“, – kalbėjo Š. Liekis.
Politologas prisiminė, kad pirmininkavimo ES Tarybai proga Prezidentūroje vyko priėmimas, tad gal jų bus ir ateityje.
