Ketvirtadienį prezidentūroje per Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymą VSD direktorius D. Jauniškis buvo paklaustas, ar skandalai, susiję su knyga „Pranešėjas ir prezidentas“ ir su apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus komentaru apie Pranešėjo priklausymą vadinamajam „valstybininkų“ klanui, paveikė VSD reputaciją.
D. Jauniškis sutiko, kad pastaruoju metu departamentui sunkiau sekasi rekrutuoti žmones, bet su tuo, anot jo, susiduria ir kitos tarnybos.
Bendrai, anot vadovo, departamentas nepastebi, kad reputacija būtų kritusi.
„Jeigu per daug aktyviai veikia kriminalinės žvalgybos institucijos arba žvalgybos institucijos, yra sakančių, kad tai nėra gerai, jos per daug išsikeroję ir per daug įtakos turi. Jeigu per mažai, tada sako, kad per mažai dirbate. Kartais, žinoma, norėtųsi surasti tą aukso vidurį, kada tada mūsų atžvilgiu kritikos nebūtų.
Dėl rekrutavimo, taip, buvo keletas atvejų atsisakymo po visų šitų skandalų, bet mes kol kas ryškesnių tendencijų... Man būtų kol kas sunku pasakyti, nestebime, kad tai būtų kritę.
Aš galiu pasakyti tik vieną faktą, aš manau, ne tik VSD, bet ir visos kitos institucijos, turiu omeny, kriminalinės žvalgybos subjektai ir kitos institucijos, susiduria su tam tikromis rekrutavimo problemomis, nes mažėja jaunų žmonių noras ateiti į institucijas, dirbančias ir saugančias valstybės nacionalinį saugumą. Ir tai yra tikrai nelabai gera tendencija. Iš tikrųjų mums reikėtų žiūrėti ir stebėti, kame yra problema“, – per spaudos konferenciją prezidentūroje kalbėjo D. Jauniškis.
Aplinkybes, susijusias su Pranešėjo liudijimu ir VSD veikla, ketinama aiškintis Seime: arba steigiant tyrimo komisiją, arba nagrinėjant klausimą komitete, galbūt kitais būdais.
D. Jauniškis teigė, jog neturėtų, ką daugiau pasakyti, negu kad yra pasakęs. Informacija, anot jo, buvo pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
„Kiek žinot, buvo ir STT, ir Generalinės prokuratūros tyrimai pasirodo, kurie nerado preteksto vėlgi kelti kriminalinę bylą. Nieko naujo aš tikrai nepasakyčiau, net jeigu toks tyrimas ir būtų“, – sakė vadovas.
D. Jauniškis patikino, kad VSD būtų pasiruošęs atsakyti į visus klausimus, jeigu Seimas imtųsi kažkokiu būdu aiškintis Pranešėjo liudijimą.
Žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, rašo ELTA. Taip pat knygoje nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis Pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.
Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. D. Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko M. Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad Pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.
Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.
