Jaunimo rėmimo programos pasekmės: darbo netekusiam 40-mečiui – amžino bedarbio dalia

Trečius metus darbo negalinti susirasti vilnietė Rita – ko gera, netipiška Darbo biržos klientė. Kaip DELFI rašė, moteriai nepriimta gyventi iš pašalpų, ji visais įmanomais būdais darbo ieško pati. Pati susirado ir persikvalifikavimo kursus. Mat Darbo birža, moters teigimu, mokymus siūlanti tik žmonėms iki 29 metų, o jai – jau 40. Valdininkai sutinka, kad su tokia nebylia diskriminacija susiduria ne vienas vyresnis darbo netekęs žmogus, kadangi tiek Lietuva, tiek visa ES šiandien labiausiai susirūpinusi jaunimo įdarbinimu. Taip norima, be kita ko, sustabdyti ir jaunimo emigracijos mastus.

Perkvalifikavimo tvarka pasikeitė – atsirado sankcijos

Pasak Lietuvos darbo biržos (LDB) Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjos Vilijos Sanajevienės, šiuo metu darbo biržos vykdomi perkvalifikavimo kursai būna dvejopi. Jie gali remtis dvišale sutartimi, kai sutartį žmogus pasirašo tik su Darbo birža, arba trišale sutartimi, kai dalyvauja ir trečioji pusė – darbdavys.

„Dvišalė sutartis galioja toms profesijos, kai žmogus, pabaigęs kursus, toliau savo veiklą vykdo pagal verslo liudijimą. Pavyzdžiui, jis baigia floristų kursus ir toliau dirba savarankiškai. Taip pat ji sudaroma ir tuomet, jei mūsų švietimo sistema neparengia pakankamai tam tikros profesijos specialistų, o mes turime žmonių, kurie nori persikvalifikuoti. Tai susiję su prognoze, kokių specialybių žmonių artimiausiu metu reikės, kitaip tariant, su poreikio patenkinimu. Visgi pagrindinė sutartis, kuria remiantis vyksta perkvalifikavimo kursai, yra trišalė. Šiuo atveju būtinas darbdavys, kuris vėliau žmogų įdarbins. Pavyzdžiui, padavėjų kursai vyksta tik pagal trišalę sutartį. Darbdavio ieško tiek teritorinė darbo birža, tiek pats žmogus. Visgi dažniau darbdavį suranda darbo birža, turinti daugiau kontaktų ir galimybių.

Jau nebėra ankstesnės tvarkos, kai būdavo perkama daug mokymo programų per viešuosius pirkimus ir į juos būdavo siunčiama labai daug žmonių. Tačiau nemažai jų neturėjo tikslo mokytis tam, kad vėliau dirbtų pagal šią profesiją. Todėl dabar tvarka sugriežtinta. Jei žmogus, baigęs kursus, atsisako dirbti, jis privalo susimokėti mokymo išlaidas. Tokios pačios sankcijos ir darbdaviams, jeigu jie nevykdo įsipareigojimų įdarbinti žmogų. Masinio perkvalifikavimo daugiau nebus. Žmogus turi būti susietas su būsima darbo vieta. Kad nebūtų taip, jog pabaigęs kursus jis blaškosi ieškodamas darbo ir galiausiai vėl grįžta į darbo biržą“, - aiškino specialistė.

Vyriausybės planuose – apmokyti 6 tūkst. jaunų žmonių

Pašnekovė sutiko, kad dalis tiesos moters žodžiuose, kad dėl amžiaus ji netenka galimybės persikvalifikuoti, yra, nors bet kokia diskriminacija dėl amžiaus smerktina ir draudžiama. Visgi Lietuvoje iš tiesų susidariusi kebli situacija.

„Mat profesinis mokymas finansuojamas iš dviejų šaltinių – didžiąja dalimi iš įgyvendinamo ES projekto ir šiek tiek iš Užimtumo fondo lėšų. ES lėšos iš tiesų skirtos jaunimui iki 29 metų, kadangi tai jaunimo integravimo į darbo rinką projektas. Europoje susirūpinta dideliu jaunimo nedarbu. Užimtumo fondo lėšos yra daug mažesnės, o teritorinės darbo biržos turi galimybę nusistatyti prioritetą, kam tikslingiausia skirti mokymus iš turimų asignavimų. Aišku, niekada nebūna taip, kad perkvalifikuojamas tik jaunimas, bet prioritetas vis tiek bus jauniems žmonėms. Juolab kad pernai buvo priimtas protokolinis Vyriausybės nutarimas, numatantis prioritetą jaunimo įdarbinimui. Projekto užduotis – profesinio mokymo programoje turi dalyvauti 6 tūkst asmenų iki 29 metų, o iš viso dalyvių – 8,5 tūkst. Kadangi šis reikalavimas atsirado projektui beveik įpusėjus, dabar reikia labai pasistengti, kad šis rodiklis būtų pasiektas su turimais pinigais“, - teigė V. Sanajevienė.

Pasak jos, toks dėmesys jaunimui susijęs ir su mūsų valstybės formuojama politika. Manoma, kad reikia remti jaunimą, skatinti jo užimtumą visomis įmanomomis priemonėmis, kad jauni žmonės liktų Lietuvoje. Viena iš tokių priemonių – perkvalifikavimas. Dėl to dalis vyresnio amžiaus žmonių tikrai gali likti nuskriausti. „Kita vertus, su jaunimu turime ir problemų. Jauni žmonės pradeda mokytis ilgesnėje programoje, tačiau vidutiniškai apie 2-3 tūkst. Lt“, - sakė pašnekovė.

Specialistės teigimu, dar viena nebyli diskriminacijos forma, kad darbdaviai taip pat neretai renkasi darbuotoją pagal amžių. Deja, dažniausiai laimi jaunesnis kandidatas. „40 metų – dar pakankamai gražus amžius. O ką daryti vyresniems, pavyzdžiui, perkopusiems per 50 metų? Jei remsime tik jaunimą, ką darysime su tais kitais žmonėmis? Galbūt reikėtų kažkaip proporcingiau paskirstyti lėšas. Europines lėšas darbuotojų perkvalifikavimui gausime ir ateityje, bet galbūt jomis bus galima remti ne tik jaunimą, o grupę vyresnių asmenų ar ilgalaikius bedarbius“, - svarstė V. Sanajevienė.

Lietuvos darbo rinkoje klesti diskriminacija dėl amžiaus

Seimo narys Algirdas Sysas, išgirdęs konfliktą, nustebo, kad taip neproporcingai paskirstomi pinigai.

„Reikia rūpintis visais bedarbiais, ne tik jaunimu, nors jam iš tiesų dėmesys turėtų būti padidintas. Visgi man labai keistai skamba, kad metame jaunimui tiek pinigų, kad „senimui“ jų nepakanka. Neturėtume Lietuvoje nurašyti vyresnių žmonių ir visą dėmesį sutelkti ties jaunimu. Pastarajam dar yra ir kitų programų, pavyzdžiui, lengvatos darbdaviams, kurie įdarbina jaunus žmones. Pinigai, skiriami šiems dalykams, žiūrint pro europinę prizmę, yra labai dideli, bet galbūt nelabai racionaliai išnaudojamas. Jei tokios tendencijos yra visose teritorinėse darbo biržose, iš tiesų Seime reikėtų pasvarstyti apie tai. Juk reikia suprasti, kad šiandien Lietuvoje jau trūksta darbo jėgos, todėl mums kaip tik reikia išnaudoti tuos žmones, kurie nori dirbti ir nenori išvažiuoti iš Lietuvos. Suteikime šiems žmonėms galimybę dar pasimokyti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Jei mes to nepadarysime, socialinei sistemai tai kainuos brangiau – jiems teks mokėti įvairiausias kompensacijas“, - svarstė socialdemokratas.

Pasak jo, Europoje toks dėmesys jaunimui skiriamas dar ir todėl, kad ten kiti nedarbo mastai. Mes turime 300 tūkst. bedarbių, kitur jų – 3 mln., iš kurių dauguma – jauni žmonės. Kadangi kitos kalbos pasaulyje labiau paplitusios nei lietuvių, kitų šalių piliečiams daug paprasčiau susirasti gerą darbą svetur. Taigi ne tik Lietuva susirūpinusi savo piliečių emigracija, bet ir kitos ES valstybės. Būtent todėl stengiamasi įdarbinti jaunus žmones.

„Be to, reikia tiesiai pripažinti, kad ir darbo rinkoje egzistuoja diskriminacija dėl amžiaus. Ji neafišuojama, bet surandama priežasčių, kodėl pasirenkamas jaunesnis darbuotojas. Nors jaunas žmogus neturi tiek žinių ir kvalifikacijos kaip vyresnis, juo lengviau manipuliuoti, jam galima mokėti mažesnį atlyginimą ir pan. Tačiau jei darbdaviai sako, kad šiandien darbo jėgos paklausa yra dvigubai didesnė nei pasiūla, ši tendencija turi keistis, turi būti panaudojami visi norintieji dirbti. Beje, egzistuoja ir kiti kraštutinumai. Neseniai gavau laišką iš jauno žmogaus, kuris skundėsi, kad visi darbdaviai reikalauja patirties, o kaip jam įgauti patirtį, jei negauna galimybės dirbti. Taigi dėmesys jaunimui turi būti, tačiau tai nereiškia, kad dėl to turi būti diskriminuojami vyresni žmonės“, - teigė A. Sysas.

Vyresniems žmonėms tenka suktis, kaip išmano

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas taip pat įsitikinęs, kad tokios diskriminacijos neturėtų būti.

„Suprantama, tai atskiras projektas ir jis teisėtas. Jis skirtas tam tikrai amžiaus grupei. Projektas patvirtintas Vyriausybės nutarimu – taip siekiama sustabdyti jaunimo emigraciją. Esą jeigu jauni žmonės susiras darbą Lietuvoje, jie neišvažiuos. Apie tai, kad turime skirti dėmesį jaunimui, dabar kalba ir prezidentė, ir ministrai. Tačiau gaunasi taip, kad vyresniems žmonėms tenka suktis, kaip išmano, nors visiems turėtų būti lygios sąlygos susitvarkyti savo gyvenimą. Todėl reikėtų galvoti ir apie projektus, kuriais padėtume vyresniems žmonėms. Juk jiems taip pat reikia kažkaip išgyventi, išlaikyti šeimas, vaikus“, - svarstė pašnekovas.

Pasak jo, sutelkus dėmesį į vieną amžiaus grupę atsiranda labai didelė rizika, kad liks nuskriausta kita. Mat lėšos, skiriamos projektams, bet kuriuo atveju yra ribotos.

„Dabar Europoje daug kalbama, kad jaunimas neranda savo vietos darbo rinkoje. Ir tai tiesa, todėl daugiau dėmesio skiriama jaunų žmonių problemoms. Tačiau kai mes akcentuojame vieną medalio pusę, neturime pamiršti, kad yra ir kita pusė. Už jos – taip pat žmonės, kuriems reikia darbo, ir gal net labiau nei jauniems žmonėms“, - įsitikinęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovas.