Trintį neigė
2020–ųjų metų spalį, po pirmojo Seimo rinkimų turo prezidentas G. Nausėda neigė, kad tarp jo konservatorių arba I. Šimonytės, egzistuoja trintis.
„O kokia ta trintis? Tiesą sakant, nieko negirdėjau apie jokią trintį. Kažkas sakė, kad „o būtų visai nebloga kombinacija: G. Nausėda – prezidentas, I. Šimonytė – premjerė“. Tikrai neturiu jokių asmeninių trinčių su gerbiama Ingrida, kaip neturiu trinčių ir su partija, kuri šiuo metu laimi rinkimus“, – tada sakė G. Nausėda.
Kalbos apie normalius profesinius santykius skamba iki šiol, nepaisant visų apsižodžiavimų viešojoje erdvėje.
Po antrojo Seimo rinkimų turo su prezidentu G. Nausėda susitikę Tėvynės sąjungos lyderiai sakė, kad per susitikimą su prezidentu pasikalbėjo apie situaciją, išgirdo sveikinimus ir siūlymą toliau bendradarbiauti. Per susitikimą su šalies vadovu kalbėta ir apie gerovės valstybę. I. Šimonytė tada teigė, kad šia tema tarp G. Nausėdos ir jų požiūrio esminės prieštaros nematė.
„Man atrodo, kad tai niekada nebuvo konceptualaus ginčas. Tai yra neužvadinimo, o turinio klausimas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji akcentavo, kad, jų požiūriu, gerovės valstybė neįmanoma be pasitikėjimo. Todėl konservatoriai kelia sau tikslą atkurti pasitikėjimą politika ir sprendimais. I. Šimonytė kaip gerovės valstybės elementus minėjo ir stiprias viešąsias paslaugas, galimybių žmonėms, kurie jaučiasi atskirti nuo bendros dinamikos, sudarymą.
Vyriausybės formavimas
Prezidentas G. Nausėda dar prieš Vyriausybės formavimą žadėjo jame veikti aktyviai.
„Ketinu aktyviai dalyvauti Vyriausybės formavime, tačiau ne improvizuodamas ir traukdamas ministrus kaip kiškius iš kišenės, tačiau įsiklausydamas į partijos lūkesčius, į partijų derybas, kai bus pasidalinta ministrų portfeliais“, – tada teigė G. Nausėda.
2020 metų lapkričio 10 dieną Prezidentūra vėl tikino, jog prezidento ir būsimosios premjerės I. Šimonytės santykiai yra tiesiog puikūs.
„Buvo bandoma spekuliuoti ar tokius gandus mėtyti, kad neva prezidentas G. Nausėda negalės dirbti su premjere I. Šimonyte dėl esą nesuvestų sąskaitų. Visi tie gandai subliuško, santykiai yra puikūs, nuomonės dauguma klausimų tikrai sutampa“, – tada kalbėjo G. Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis.
2020 metų lapkričio mėnesio pabaigoje tuomet dar tik kandidatė į premjeres I. Šimonytė pristatė galimą ministrų sąrašą. Prezidentas G. Nausėda tada vykdė pažadą aktyviai įsitraukti į Vyriausybės formavimo procesą. Ir patikino, jog pateiktas ministrų sąrašas dar nereiškia portfelių.
Šalies vadovas G. Nausėda ir jo patarėjų komanda susitiko su kiekvienu kandidatu, susitikimai su patarėjais vyko prieš kandidato pokalbį su šalies vadovu, kiekvienas susitikimas tada buvo komentuojamas viešai. TS–LKD nekantravo pradėti darbus su patvirtina Vyriausybe ir imtis COVID–19 ribojimų griežtinimo.
G. Nausėda po susitikimų su visais kandidatais pareiškė, jog dvi pavardės privalo būti keičiamos.
I. Šimonytė tada teigė, kad dar nebuvo mačiusi tokio kandidatų į ministrus patikros būdo.
„Ne visiškai man matytas buvo toks kandidatų aptarinėjimas, koks buvo čia. Atskiros kandidatų savybės nebūdavo taip plačiai komentuojamos. Prezidentas savo teisę komentuoti turi, be jokios abejonės. Bet truputėlį tiek kitaip anksčiau dalykai vykdavo“, – tada kalbėjo Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
EVT klausimas
Pirmoji aiški nesutarimų tema aktyviai vystyti pradėta buvo iš karto po Seimo rinkimų.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos atstovai teigė, jog išskirtinai vien prezidento dalyvavimas Europos Vadovų Tarybos (EVT) veikloje peržengia Konstitucijoje numatytas valstybės vadovo kompetencijas, susijusias su užsienio politikos įgyvendinimu. Prezidentūra savo ruožtu tikino, jog šį klausimą dirbtinai kelia konservatoriai, nes keisti EVT atstovavimo tradicijos nereikia.
O 2021–ųjų vasario mėnesio pabaigoje Premjerė I. Šimonytė pripažino, kad jos ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonės įvairias klausimais neretai išsiskiria. Visgi ministrė pirmininkė pabrėžia, kad santykiams su prezidentu tai nekenkia.
„Yra daug žmonių, kurių nuomonė į įvairius dalykus yra skirtinga nei mano. Tai nereiškia, kad dėl skirtingų nuomonių santykiai blogėja.
Labai būtų keista, jeigu kažkas įsivaizduotų, kad gerų santykių laidas yra tai, kad aš turėčiau visada tą pačią nuomonę, kurią turi Lietuvos Respublikos prezidentas“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
Šiuo klausimu politinė temperatūra kilo kaip reikiant – buvo viešinamos apklausos, rengtos spaudos konferencijos. G. Nausėda į vieną TS–LKD apklausą pateikė aiškų atsakymą: paprasti žmonės turi daugiau supratimo nei kai kurie politikai.
Tada šį klausimą sprendė Seimo Etikos ir procedūrų komisija, laiškais susirašinėjo prezidentas ir premjerė. Aiškus sprendimas dėl to, kas turi Lietuvai atstovai EVT – premjerė ar prezidentas, taip ir liko neišspręstas. Bet į šio formato susitikimus ir toliau važiuoja šalies vadovas G. Nausėda.
Nesutarimai dėl pandemijos
Atskira nesutarimų tema COVID–19 pandemijos metu tapo ir vakcinacijos klausimai.
Tada premjerė I. Šimonytė atsargiai vertino prezidento G. Nausėdos išsakytas optimistines prognozes, kad vakcinų tiekimo grafikai sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų.
Pastabų dėl pandeminių ribojimų G. Nausėda taip pat išsakė. Jis teigė, jog kai kurios priemonės nenuoseklios ir erzina visuomenę.
„Ar mes tinkamai išnaudojame tas priemones, kad mūsų visuomenės psichologinė būsena būtų geresnė? Manau, kad ne, ir čia esama tikrai daug klaidų, nenuoseklumo ir kartais net erzinančių visuomenę sprendimų, kurie tam tikra prasme provokuoja žmones maištauti ir daryti atvirkščiai“, – tada prezidentas.
I. Šimonytė į tai atsakė itin paprastai: „(Vertinu – ELTA) kaip ir visą kritiką dėl komunikacijos, negirdėjau, kad kas dar nekritikavo dėl komunikacijos“, – penktadienį žurnalistams sakė premjerė.
Dar vėliau komentuodama šiuos G. Nausėdos kritikos žodžius, I. Šimonytė teigė, jog šalies vadovas nėra šalies viršininkas, todėl ji dėl kritikos nesiruošia ministro keisti. Taip ji kalbėjo po išsakytos kritikos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.
„Prezidentas nėra šalies viršininkas. Mes vis dėlto esame parlamentinė respublika ir tautai atstovauja taip pat ir Parlamentas ir jo suformuota Vyriausybė. Procesai, kaip Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kaip veikia ir kam atsiskaito, man atrodo, žmonėms, kurie politikoje yra ilgesnį laiką, absoliučiai aiškūs. Žmonėms, kurie prisijungė ne taip seniai, gal iš pradžių klausimų ir kyla, nes gali atrodyti, kad kadangi esi valstybės vadovas, tai tarsi gali kažkaip „mikrovadovauti“ įvairiems procesams, arba tavo patarėjams taip atrodo“, – sakė I. Šimonytė.
2021 metų spalį G. Nausėda svarstė, ar tų metų vasarą sulėtėjusios skiepijimo apimtys Lietuvoje negalėjo būti tikslingai inicijuotos. G. Nausėda neatmetė galimybės, kad taip galėjo būti pasielgta vien tam, kad jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio nebūtų pasiektas.
„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga imtasi verstis per galvą“, – tada kalbėjo prezidentas.
I. Šimonytė tą kartą atsakė itin lakoniškai: „Iš pagarbos Prezidento institucijai premjerė nuo komentarų susilaikys“.
„Bandau prisiminti tą pokalbį“
Žiežirbos tarp Prezidentūros ir Vyriausybės lėkė ir dėl migrantų krizės. Premjerė I. Šimonytė, reaguodama į prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės viešai išsakytas mintis, kad Vyriausybė tik po aiškaus pokalbio su G. Nausėda ėmėsi ryžtingų veiksmų dėl migrantų krizės, bandė tą pokalbį prisiminti.
„Bandau prisiminti tą „aiškų pokalbį“. Gal be reikalo tikiuosi, kad kiti politikai, o ypač jų vardu kalbantys, irgi vertina savo nuopelnus su tinkamu saiku. Bet norėčiau vis dar tikėtis“, – feisbuke parašė I. Šimonytė.
Kiek vėliau Vyriausybės vadovė I. Šimonytė tikino, jog santykiai su prezidentu G. Nausėda yra absoliučiai darbingi ir ragino situacijos nedramatizuoti.
„Tikrai santykiai yra, buvo ir bus darbingi. Visa šita situacija, kasdienis situacijos valdymas vyksta tuo būdu, kad prezidento atstovai ir patarėjai visada dalyvauja ir tikrai gali informuoti prezidentą apie tai, kas darbiniu lygiu Vyriausybėje diskutuojama. Yra ryšio priemonės, yra daugybė kitų priemonių. Nežinau, kodėl reikia ieškoti kažkokios dramos ten, kur jos visiškai nėra. Manau, kad santykiai yra absoliučiai darbingi ir visiškai Konstitucijos rėmuose“, – tada tvirtino premjerė. Panaši retorika apie prezidento ir premjerės santykius skamba ir dabar.
„Negali būti kolektyvinės neatsakomybės“
2021 metų pabaigoje, paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ lapkritį, prieš įsigaliojant JAV sankcijoms, iš Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ priėmė avansą, susvyravo dvi Vyriausybės kėdės. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė pateikę atsistatydinimo pareiškimus premjerei. I. Šimonytė po svarstymo nusprendę tęsti darbus ta pačia sudėtimi.
Po šio sprendimo prezidentas G. Nausėda tai yra kolektyvinė „neatsakomybė“ bei susidariusi „aklos gynybos grupė“.
„Premjerės sprendimas – nemanau, kad tai pergalė. Veikiau tai pralaimėjimas. Manau, kad negali būti, kuomet kolektyvinę atsakomybę už dviejų ministrų klaidas prisiima Vyriausybė ir atsistatydina visa Vyriausybė – nemanau, kad toks sprendimas yra tinkamas.
Lygiai taip pat negali būti ir kolektyvinės neatsakomybės, kai vienas dengia kitus ir susidaro savotiška aklos gynybos grupė, ko negali būti, kuomet mes kalbame apie Vyriausybę“, – tada situaciją vertino šalies vadovas.
Skambūs pareiškimai politinėje arenoje aidėjo ir šio pavasario pabaigoje. Kai dėl „čekiukų“ skandalo TS–LKD inicijavo pirmalaikius rinkimus, kuriems Seimas nepritarė. Antrasis pasiūlyto plano žingsnis – visos Vyriausybės pasitraukimas. Visgi, buvo nuspręsta to nedaryti. Šį kartą G. Nausėda situaciją apibūdino irgi vaizdžiai – lygino su iš tūtelės išspausta dantų pasta, kurios atgal nesugrąžinsi.
Na, o po prezidento G. Nausėdos ketvirtojo metinio pranešimo Seime, kuriame skambėjo kritika ir Vyriausybe, premjerė I. Šimonytė teigė, kad jau aišku, kokią strategiją 2024 metų prezidento rinkimams yra pasirinkęs G. Nausėda.
Politologas: tradicija išlieka
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas Delfi teigė, jog konfliktas tarp premjero ir prezidento yra užprogramuotas, jeigu šalies vadovas nėra valdančiosios daugumos atstovas.
„Šis konfliktas yra užprogramuotas, jeigu prezidentas nėra valdančiosios daugumos narys. <...> Tada ministras pirmininkas įgija šiek tiek daugiau galių, kadangi prezidentas nėra savas.
Lietuva vis tiek yra pusiau prezidentinė sistema, kadangi prezidentas renkamas visuotiniais rinkimais, turi tautos mandatą, piliečiai deda į jį lūkesčius. Jis turi parodyti, kad ne veltui tą postą užima – tokia ta politinės veiklos logika“, – kalbėjo politologas.
O dabar valdančiojoje koalicijoje veikianti Tėvynės sąjunga, teigė V. Dumbliauskas, pasižymi tuo, kad žiauriai elgiasi su ne jų prezidentais.
„Pavyzdžiui Algirdas Brazauskas buvo pirmasis pavyzdys, kai jam teko metus dirbti su Tėvynės sąjunga. Dėl to jis ir nusprendė antrą kartą posto nesiekti. Jį tiesiog ignoravo“, – prisiminė MRU docentas V. Dumbliauskas.
Delfi pašnekovo teigimu, ši tradicija išlieka.
„G. Nausėda yra ne jų žmogus, todėl jie taip elgiasi“, – kalbėjo jis.
Visgi, kaltos abi pusės, kalbėjo V. Dumbliauskas. Prezidento G. Nausėdos patarėjų komanda viešojoje erdvėje, anot politologo, leidžia sau kritikuoti ministrų kabinetą. O Vyriausybė ir valdančioji dauguma į tai reaguoja.
„Kaltinčiau abi puses. Išeities taškas gal toks būtų, jog Tėvynės sąjunga ne savo prezidentų labai nemėgsta. Bet ir G. Nausėda, tvirtindamas I. Šimonytės Vyriausybę tempė gumą dvi savaites, pokalbiai su kandidatais, jų komentavimas... Tai, mano galva, buvo išsidirbinėjimas. Taigi, G. Nausėda irgi nekorektiškai elgėsi. Nereikėjo to daryti“, – įžvalgomis dalijosi V. Dumbliauskas.
Anot jo, kadenciją baigę šalies vadovai: Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė viešai nekomentuodavo ministrų kandidatūrų, kuriuos patvirtindavo.
„Mano galva, kad tai buvo G. Nausėdos klaida. Toną gal uždavė labiau rinkimų kampanija, nes I. Šimonytė buvo jo konkurentė. Gal iš čia kyla tai?
O paskui nepamirškime, kad G. Nausėdos rinkėjai yra ne Tėvynės sąjungos rinkėjai. Jis turi žiūrėti į savo elektoratą, nes didžioji dalis jo elektorato net nemėgsta TS–LKD, ne tik, kad nėra rinkėjai. Todėl G. Nausėdai gerai kritikuoti juos, nes tai patinka jo rinkėjams“, – Delfi kalbėjo MRU politologas V. Dumbliauskas.
