„Nėra taip, kad jie (pavadinimai) nesutampa. Tiesiog „Taivaniečių“ arba angliškai „Taiwanese“ į kinų kalba išsiverčia kaip Taivano dėl pačios kalbos ypatybių, nėra „taivanietiško“ žodžio kitokio vertimo – tai kalbiniai dalykai.
Kitas momentas yra ne tiek, kokie oficialiai patys skirtumai, o pačiai Kinijai tai labai jautrus klausimas. Čia pagrindinė bėda, ne tai, kad kažkas neteisingai parašė patį pavadinimą į kitą kalbamą versdamas, bet apskritai dėl to, kad tai pats jautriausias klausimas Kinijai, koks tik gali būti“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ paaiškino V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė.
Jos teigimu, jei atstovybės pavadinimas kinų kalba būtų pakoreguotas, tai nebebūtų taip svarbu.
„Jeigu kalbame apie tokį pakeitimą, koks yra diskutuojamas dabar, – kad tai būtų prašymas Taivanui pakeisti pavadinimą būtent mandarinų kalba, tą vertimą, tai vienareikšmiškai nebūtų tikrai pokyčių ir manau, kad Kinija tai priimtų galbūt netgi kaip Lietuvos bandymą vedžioti Kiniją už nosies“, – sakė Tarptautinio Japonijos universiteto docentė.
Kinija, kaip paaiškino laidos dalyvė, labai daug dirbo ties tuo, kad kitos valstybės priimtų Taipėjaus pavadinimą.
„Čia jau yra Lietuvos bandymas išrasti kažką naujo. Nemanau, kad tai suveiktų Kinijai“, – sakė V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė.
„Tai skamba labai pesimistiškai, bet iš tiesų situacija yra labai bloga. Šiuo metu joks pakeitimas nėra geras – jei keistume kinų kalbos pavadinimą į Taivano žmonių, tai, kaip ir sakiau, iš Kinijos pusės jokio ženklaus pokyčio nebūtų, Kinija tikrai neatsitrauktų ir savo pozicijos nekeistų. Kinijai tai yra tas „Vienos Kinijos“ principo pažeidimas. Kas liečia Taivaną, jam visgi tai būtų nusivylimas“, – įvertino pašnekovė.
Negana to, taip Lietuva, anot jos, tiesiog diskredituotų save tarptautinėje erdvėje.
„Tai būtų valstybė, kurios užsienio politika yra neprognozuojama“, – konstatavo V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė.
Šioje situacijoje patys taivaniečiai, kaip pasakojo laidos dalyvė, laikosi labai santūriai.
„Kiek man teko girdėti, buvo tik paneigimas informacijos, kad iš Lietuvos pusės buvo prašymas pakeisti pavadinimą ir akivaizdžių, ryškių komentarų negirdėti. Tuo tarpu Kinija, be abejo, mėgaujasi kiekviena akimirka, kai matosi, kad Lietuva svyruoja ir Kinijos valstybinė žiniasklaida jau kalba apie tai, kad toks paprastas pakeitimas tikrai nieko nepakeis ir jie kalba apie tai, kad Lietuva iš tiesų turi ištaisyti klaidą“, – sakė V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Kinija pradėjo rodyti poziciją anksčiau nei buvo faktiškai atidaryta atstovybė, nes jai itin nepatinka viešas komunikavimas apie Lietuvos ir Taivano santykius.
„Manau, vien tai, kad Lietuva pakeistų pavadinimą į tą įprastą, visur priimtą pavadinimą ir aiškiai įvardintų, kad laikosi „Vienos Kinijos“ politikos taip, kaip Kinija pageidauja, manau, kad Kinijai būtų labai didelis laimėjimas ir to atsiprašymo gal ir nebūtų reikalaujama“, – svarstė Tarptautinio Japonijos universiteto docentė.
Visgi tolesnę santykių dinamiką, pasak jos, sunku prognozuoti.
„Turbūt pagrindinė priežastis, kodėl yra taip sunku prognozuoti, yra ta, kad mes iš tiesų žinome labai mažai apie motyvus, kodėl Lietuvos politika taip pasikeitė Taivano ar Kinijos atžvilgiu. Turbūt, jei žinotume tą priežastį, mums būtų lengviau įvardinti, ko galima tikėtis arba numatyti, kaip viskas galėtų dėliotis dabar“, – komentavo V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė.
Laidos dalyvė taip pat teigė mananti, kad ES spaudimas Kinijai per Pasaulio Prekybos Organizaciją gali neduoti laukiamų rezultatų, nes Kinija visą šį laiką elgėsi labai atsargiai.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su Tarptautinio Japonijos universiteto docente klausykite čia:
