„Galime pažiūrėti ir į pradinį ugdymą – lietuvių kalbos pamokų mokiniai (rusakalbėse mokyklose – ELTA) turi maždaug 30 proc. mažiau negu lietuviakalbėse mokyklose. Suprantame, kad lietuviakalbėse mokyklose besimokantys mokiniai dažniau šeimoje, socialinėje aplinkoje kalba lietuviškai ir turi gerokai daugiau lietuvių kalbos pamokų“, – „Žinių radijui“ teigė G. Jakštas.
„Tuo metu rusakalbėse mokyklose turi mažiau lietuvių kalbos pamokų, visi kiti dalykai yra taip pat nelietuviškai, o vėliau taikome vienodą standartą ir visgi tikimės, kad ir jie galės dirbti lietuvių kalba, laikyti egzaminus“, – sakė ministras.
Todėl, pabrėžė G. Jakštas, pokyčiai rusų tautinės mažumos mokyklose yra reikalingi. Paklaustas, ar vienas iš pokyčių galėtų būti lietuvių kalbos pamokų skaičiaus didinimas, ministras patikino, kad taip.
„Matome, kad (rusakalbių mokinių – ELTA) pasiekimai yra prastesni, kainuoja daugiau, bet rezultatas brangesnis. Vaikai sunkiau gali save realizuoti. Tiek matome iš egzaminų laikymo, tiek vėliau įsidarbinant, kad gerokai mažesnė dalis dirba aukštos kvalifikacijos darbus. Tad pokyčių reikia“, – teigė G. Jakštas.
„Pokyčių tikrai reikia, o kokie jie bus konkrečiai, planuojame pristatyti kitą savaitę“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
Jakštas pozityviai vertina Vilniaus savivaldybės sprendimą būsimiems šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos
G. Jakštas pozityviai vertina Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą nuo kitų mokslo metų šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos.
„Vertinu labai pozityviai. Matau, kad labai investuoja Vilniaus miesto savivaldybė į kalbų ugdymą“, – „Žinių radijui“ teigė G. Jakštas.
G. Jakštas džiaugiasi, kad vis labiau mokyklose auga vokiečių, ispanų, prancūzų kabų pasirinkimas. Ministras taip pat atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais rusų kalbą kaip antrąja užsienio kalbą rinkosi 70 proc. mokinių, o šiais metais jau tik per 50 proc.
„Kad siūlomos tos kalbos, kurių ir reikia patiems Lietuvos gyventojams, tai man atrodo yra tik sveikintina, nes vis dar matome, kad kliūtis rinktis kitas kalbas yra ta, kad nėra tų kalbų pasirinkimo“, – sakė jis.
Ministras pripažįsta, kad yra iššūkis užtikrinti reikiamą kitų užsienio kalbų mokytojų skaičių. Tačiau G. Jakštas atkreipia dėmesį, kad rusų kalbos mokytojai aktyviai dalyvauja persikvalifikavimo programose, kad galėtų mokyti ir kitų dalykų.
Visgi G. Jakštas pabrėžia, kad ministerija neturi ketinimų šeštos klasės mokiniams naikinti galimybės rinktis rusų kalbą.
„Tai, kas vyksta natūraliai, yra toks tempas, kuris vargu ar galėtų būti didesnis net priėmus kažkokius sprendimus iš viršaus“, – akcentavo ministras.
Apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė ketina nuo rugsėjo būsimiems šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos pranešė portalas LRT.
