Apie tai, kad visada tikėjo Berlyno lyderyste, kalbėjo kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po Vokietijos sprendimo šalies diplomatinę laikyseną paragino įsivertinti ir prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Seimo opozicijos manymu, pamokas dėl savo elgesio turėtų išmokti ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak parlamento mažumai priklausančių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių, Berlynas laikėsi duoto žodžio ir palaipsniui vykdė prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo komunikate sutartus žingsnius. Tuo metu Lietuvos diplomatijos vadovas, pasak jų, demonstravo politinį nebrandumą, o tam tikrais atvejais daromu spaudimu peržengė ir mandagumo ribas.
D. Gaižauskas: prezidentas glaistė kampus, kuriuos užaštrindavo būtent G. Landsbergis
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas aiškina, kad, nepaisant pozityvių žinių iš Berlyno, Vilnius savo laikysena ir retorika gerokai pakenkė santykiams su strateginiais partneriais. To kaltininkas, jo nuomone, Lietuvos diplomatijos vadovas, vėlęsis į konfliktus tiek su prezidentu, tiek su krašto apsaugos ministru, tiek su vokiečių politikais.
„Gabrieliaus Landsbergio nesusikalbėjimas su krašto apsaugos ministru – tai tikriausiai vidinės partinės peripetijos – užaštrino situaciją iki tiek, kad mes esame labai stipriai užgavę savo partnerius“, – Eltai komentavo D. Gaižauskas.
„Jų tas norėjimas pasirodyti agresyviais iššaukė dėmesį. Gavo dėmesio tiek, kiek reikia. Jiems neįdomu, ar jis teigiamas, ar neigiamas. Politikoje, kaip sakoma, nesvarbu – svarbu turėti dėmesio“, – valdančiųjų retoriką įvertino jis.
Politiko manymu, būtent Prezidentūra dėjo visas pastangas, kad užsienio reikalų ministro kuriamos tarptautinėje arenoje dėmesio sulaukusios problemos būtų išspręstos. Laimei, nurodo D. Gaižauskas, situacija buvo ištaisyta.
„Prezidento lyderystė tikrai daug ką padarė, nes iš tikrųjų jis glaistė kampus, kuriuos užaštrindavo būtent Gabrielius Landsbergis“, – konstatavo D. Gaižauskas.
Seimo narys pažymėjo, kad esminis – infrastruktūros – klausimas buvo tai, kodėl kurį laiką iš Vokietijos nebuvo girdima aiški žinutė apie politinį įsipareigojimą Lietuvai. Todėl D. Gaižauskas, prisimindamas kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pastabas valdantiesiems, antrino jai – debatų dėl brigados metu, pasak jo, buvo demonstruojama politinė nebranda.
„Tikrai turėjome suprasti, kad bus gerieji sprendimai. Turime pamoką. Labai aštrią pamoką. Tikiuosi, kad Gabrielius pasimokys iš to. O visiems kitiems jau seniai sakėme – negalime užsienio politikos vykdyti būnant karo partija“, – sakė parlamentaras.
„Ko gero, Grybauskaitė yra teisi. Politinė nebranda, nors neturėtų taip būti, nes Landsbergis yra (politikoje – ELTA) seniai. Bet, žinote, vaikai irgi ne visada vienodai vystosi“, – pridūrė jis.
A. Mazuronis: reikėtų išmokti politinio solidumo ir brandumo pamokas
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis antrina kolegai ir prezidento patarėjui Kęstučiui Budriui – Lietuvai derėtų išmokti pamokas ir įvertinti savo laikyseną tarptautinėje erdvėje. Visgi, kitaip nei D. Gaižauskas, NSGK narys nėra linkęs kaltinti tik vienos pusės – pasak jo, į nereikalingus debatus vėlėsi ne tik Užsienio reikalų, bet ir Krašto apsaugos ministerija, ir Prezidentūra.
„Brigados diskusijoje minimum dvi pusės, jeigu ne trys, turėtų išmokti politinio solidumo ir brandumo pamokas ir tai, kad asmeninius ego kartais reikia nuleisti šiek tiek žemiau valstybės intereso. Tai ir Krašto apsaugos ministerija, ir Užsienio reikalų ministerija, ir Prezidentūra įsivėlė į tuos politinius pingpongus ir tokį sukėlė tarptautinėje arenoje rezonansinį diskursą ar debatą, kuris nebuvo naudingas Lietuvai“, – Eltai komentavo A. Mazuronis.
Todėl parlamentaras mano, kad chaosą ir trintis tarp institucijų ir šalių savo pasisakymais kėlę politikai turėtų įvertinti savo politinę atsakomybę.
„Jeigu atsakingi valstybės vadovai, tam tikrų sričių vadovai, kuriems tiek rinkėjų valia, tiek pagal Konstituciją pavesta rūpintis viena ar kita sritimi, nemato prasmės ar būtinybės šitoje vietoje savikritiškai pažvelgti į savo veiksmus – nežinau, ar atsiprašyti, bet tiesiog įvertinti, kad iš mūsų pusės buvo padaryta klaidų, ir duotų pažadą, kad ateityje pasistengs padaryti viską, kad tos klaidos nebūtų kartojamos – man, asmeniškai, tai būtų daug vertingiau nei kažkoks atsiprašymas“, – aiškino „darbietis“.
A. Mazuronis pakartojo neabejojęs, kad Vokietija į savo įsipareigojimus žiūri rimtai. Tad, tęsė jis, Lietuva privalo ir toliau daryti savo namų darbus bei kurti sąjungininkų dislokavimui būtiną infrastruktūrą.
„Niekada negirdėjau abejonių apie fizišką brigados buvimą čia, Lietuvoje. Tiesiog jie kelia labai logiškus klausimus – ką vakar ir Vokietijos ministras kėlė – tam, kad priimtume tokį žmonių kiekį (...), jiems turi būti tinkamai paruošta visa infrastruktūra“, – dėstė jis.
„Klausimai labai natūralūs, kamuolys yra mūsų pusėje. Mes turime forsuoti kaip galima greičiau – kaip suprantu, tą ir darome“, – pridūrė Seimo narys.
D. Šakalienė: vokiečių elgesys atsako į klausimą, ar reikėjo kelti įtampas
Tuo metu NSGK narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė pažymi, kad Vokietijos pozicija ir Lietuvai siųstos žinutės niekada nekėlė abejonių dėl Lietuvai duotų Berlyno pažadų. Todėl parlamentarė jau anksčiau kritiškai pasisakė apie užsienio reikalų ministro G. Landsbergio retoriką – pavasarį G. Landsbergiui pareiškus, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę brigadą, politikė nurodė, kad diplomatijos vadovas taip sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai.
Sulaukus pozityvių žinių iš B. Pistoriuso, ji pakartojo neabejojusi vokiečių sprendimu – pasak jos, Lietuvos saugumą prioritetizavo ir ministro pirmtakė Christine Lambrecht.
„Tada dar net buvusi ministrė tikrai jautriai reagavo į mūsų saugumo poreikius ir sakė, kad jeigu jums reikia brigados Lietuvoje, jūs Lietuvoje brigadą turėsite – turime tik susidėlioti visus logistinius, karinius, techninius sprendimus“, – Eltai savo poziciją dėstė D. Šakalienė.
Todėl politikė leido suprasti, kad valdančiųjų demonstruota laikysena ir, pasak jos, „mandagumo ribas“ peržengiantis spaudimas veikiausiai nebuvo reikalingas.
„Man atrodo, iš vokiečių pusės mes matome nuo praeitų metų labai nuoseklią žinutę, labai tvarkingus, sistemingus link to vedančius veiksmus. Iš mūsų pusės – iš kai kurių politikų matėme nuolatinį abejonių kėlimą, netgi svarstymą, gal reikia ieškoti alternatyvų, didžiulį spaudimo darymą, tikrai peržengiant mandagumo ribas. O dabar, staiga, tarsi pergalingą pranešimą – va, prispaudėme“, – situaciją apžvelgė socialdemokratė.
„Kai pažiūri į tai, ką vokiečiai sakė ir darė – nieko nekeisdami, visą laiką labai nuosekliai – kaip ir atsako į klausimą, ar reikėjo to įtampų kėlimo, ar nereikėjo“, – nurodė ji.
ELTA primena, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį, viešėdamas Lietuvoje, pripažino, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą.
Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras B. Pistoriusas nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
Konservatoriai gina ministrą G. Landsbergį: žinia iš Berlyno yra atkaklios laikysenos rezultatas
Viešojoje erdvėje tęsiantis diskusijoms dėl Lietuvos pozicijos Vokietijos brigados atžvilgiu, Seimo konservatoriai gina užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį – pasak parlamentarų, pirmadienį Lietuvoje viešėjusio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso pareiškimai apie Berlyno įsipareigojimus yra Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir šalies diplomatijos vadovo „atkaklios, Lietuvos interesus principingai ginančios laikysenos rezultatas“.
„Vakar iš Lietuvoje besilankančio Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriaus išgirdome: „Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje“. Tai nuostabi žinia ir reikšmingas strateginis laimėjimas. Ir kad kas ką besakytų, bet iš esmės tai yra URM ministro G. Landsbergio atkaklios, Lietuvos interesus principingai ginančios laikysenos rezultatas“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje rašė konservatorius Mindaugas Lingė.
Jis pastebėjo, kad diskusijose dėl brigados Lietuva demonstravo dvi skirtingas laikysenas. Pirmoji – aiškios pozicijos ir konkrečių tikslų neišsakymas, ir antroji – aiški deklaracija ir gebėjimas ginti šalies interesus tiek viduje, tiek išorėje, nevengiant ir rizikos. M. Lingės teigimu, prezidentas Gitanas Nausėda, asmeniškai sutaręs dėl brigados su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, veikė pasyviuoju keliu.
„G. Nausėda tvirtai nestovėjo už šalies interesus. Elgėsi atsargiai, o nuolatinio buvimo opciją vadino: „vienu iš variantų“, – aiškino politikas.
„Drąsa, lyderystė, žinojimas ko norime, ko reikia ir pastangos siekiant tikslų, neretai ir pakovojant ar net pakonfrontuoti. G. Landsbergis dėl brigados atstovavo būtent aiškių tikslų ir kovos dėl jų koncepciją. Nes skirtumas per 10 dienų ar būti nuolat – šalies nacionaliniams saugumui tai yra lemtingai esminis skirtumas“, – rašė jis, referuodamas į B. Pistoriuso pirmtakės Christine Lambrecht pareiškimus, kad Lietuvoje, krizės atveju, vokiečių kariuomenės brigada būtų dislokuojama per 10 dienų.
Kolegai antrina ir konservatorių frakcijos seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak politikės, iki vakar, kai B. Pistoriusas pareiškė apie tai, kad Vokietija yra pasirengusi nuolatiniam brigados dislokavimui, iki galo nebuvo aišku, kokio lygio yra Berlyno įsipareigojimai Vilniui.
„Aš laikausi nuomonės, kad jei ne tvirta politinė Gabrieliaus Landsbergio laikysena ir aiškios žinutės (kurias kai kurie vadino per aštriomis ar dar kitokiais apibūdinimais) Vokietijoje būtų buvę sunkiau suprasti, kokios didelės svarbos yra šie gynybiniai apsisprendimai“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje rašė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji akcentavo, kad konservatorių pirmininko G. Landsbergio retorika iniciavo diskusiją tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje. Todėl politikė gyrė, pasak jos, nedviprasmišką ir aiškią kolegos laikyseną.
„G. Landsbergis aiškiai nuo pat pradžių teigė, kad Lietuva su Vokietija 2022 m. vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų”, – aiškino Seimo narė.
„Lietuvos saugumas yra svarbiausias klausimas. Ir tai turi sakyti visi politikai aiškiai ir nedviprasmiškai“, – pabrėžė politikė.
Viceministras Jonas Survila sako, kad pirmadienį praneštas sprendimas dislokuoti vokiečių karių brigadą Lietuvoje sustiprins visą Baltijos regioną.
„Sąjungininkų reikšmingų karinių pajėgų pastovus buvimas mūsų teritorijoje yra vienas esminių mūsų atgrasymo ir saugumo politikos elementų, pamatinis Lietuvos saugumo interesas. Todėl džiaugiamės ir labai vertiname šį politinį proveržį ir Vokietijos politinių lyderių labai aiškiai viešai artikuliuotą pažadą. Prisidėdama prie Lietuvos saugumo, Vokietija sustiprins ir viso Baltijos regiono, o tuo pačiu ir Europos bei Berlyno saugumą“, – pabrėžė J. Survila po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininku Michael Roth.
Pasak viceministro, Lietuva gali padėti Vokietijai parodyti pačios deklaruoto „Zeitenwende“ praktinę sėkmės istoriją.
Viceministras pagyrė ir šiuo klausimu dviprasmiškai įvertintą Lietuvos diplomatijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio užimtą laikyseną – spausti Berlyną, kad šis kuo greičiau dislokuotų brigadą šalyje.
Pasak J. Survilos, džiugu, kad Lietuvos užsienio reikalų ministro labai aiškiai, garsiai ir tvirtai viešai artikuliuotas Lietuvos interesas bei kitų Lietuvos valdžios institucijų, įskaitant ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), politinė parama, buvo išgirsta Vokietijos politikos ir saugumo bendruomenės gretose.
„Dabar reikia bendro proveržio ir Ukrainos narystės NATO kelyje“, – pabrėžė J. Survila.
