Apie tai Ž. Pavilionis kalbėjo LNK.
– Pasitikrinau su amerikiečiais – jie man patikslino, kad tai nėra vakar dienos raginimas. Tokius raginimus jie leidžia jau pora mėnesių. Jie tiesiog pakartojo raginimą, matant diskusijas Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje dėl sienų uždarymo. Jeigu valstybės imsis spręsti ir uždarys sieną, amerikiečiams nepavyks fiziškai palikti tą valstybę. Manau, kad mūsų vidinė dinamika, kadangi amerikiečiai saugo savo piliečius, privertė pakartoti įspėjimą. Tai nėra naujiena.
– Toks pat įspėjimas buvo išduotas ir Kyjive, prieš Rusijai užpuolant Ukrainą. Galbūt Lietuva kažko nežino, apie tai, kas vyksta, arba netrukus įvyks Baltarusijoje, ką žino amerikiečių žvalgyba?
– Žinoma, amerikiečių žvalgyba yra geriausia pasaulyje. Pasaulis nelabai tiki ta žvalgyba, kaip ir nelabai kas tikėjo ta rusiška beprotybe. Aišku, jeigu amerikiečiai tai sako, galbūt mūsų piliečiai patikės, kad vis dėlto neverta važiuoti į Baltarusiją? Kai mes patys bandome prie sienos atsistoti ir tikinti, kad tai yra pavojinga, ne visi mus išgirsta ir dar pasišaipo. Jeigu amerikiečiai tai sako, tai, matyt, rimta, tačiau ne tiek rimta, kaip, kad galime galvoti. Kaip paminėjau, tai yra gana standartinis įspėjimas, kurį amerikiečiai kartojo jau ne pirmą mėnesį. Gal tik mes jį išgirdome vakar.
– Ar tai reiškia, kad taip pat yra įvairių diplomatinių svarstymų ir susitarimų, prie kurių artėjama, kad siena su Baltarusija bus uždaryta ir Latvijoje, ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, visiškai nepaliekant jokių atvirų pasienio punktų?
– Aš taip nemanau, nes mes turėsime apsvarstyti labai daug galimybių. Šiuo metu vykstu į Kyjivą su daugybe užsienio reikalų komiteto pirmininkų, kur susitiksime su baltarusių opozicijos atstovais ir tie patys vakariečiai klausia manęs, ar suprantame, kad visą tautą įkaliname geležinio rėžimo rankose, jeigu priimtume sprendimą uždaryti. Šalyje, kur politinių kalinių yra daugiausia pasaulyje, palyginus su Sovietų Sąjungos laikais. Sodinami visi žmonės, o nejaugi ten visi yra bendradarbiaujantys su režimu? Yra pilna disidentų, kurie 30 metų sėdi Lietuvoje ir Vokietijoje, ir tik dabar organizuojasi. Taip, jie tai daro vėlai, ne tobulai, bet, ar mes galime nubraukti trisdešimties metų darbą su jais, jauną kartą, studentus, dalis jų kalba lietuviškai, ar mes galime tikrai juos taip lengvai uždaryti? Ar tai nėra Kremliaus interesas?
– Na, apie disidentus dabar turbūt yra labai sudėtinga kalbėti vis dar sprendžiantis dėl baltarusių aktyvistės Olgos Karač istorijos, ten vėl gali būti įvairių interpretacijų ir tai turbūt meta labai didelį šešėlį visam judėjimui, kuris vyko Vilniuje pastaruosius dešimtmečius, ar ne?
– Taip, bet kartais, kai mes taip generalizuojame, man primena Antrojo pasaulinio karo metus. Mes neturime tapti baltarusių, ar Putino režimu. Mes esame laisva šalis, pas mus genetika yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Kai skaitai įvairių poetų ir Nobelio laureatų knygas, net ir Joną Paulių galėčiau priminti, apie kurį disertaciją parašiau, jis rašo apie Vilniaus dvasią. Vilniaus dvasia yra labai didžiulė, plati, ekumeninė dvasia. Vilnius tampa imperija, gerąja to žodžio prasme, kada jis apjungia tuos identitetus, o kada jis susiaurėja, taip, kaip, kai kurie, matyt, lietuvių kolegos nori, kada užsidaro nuo visų, jis pralaimi. Tada mūsų priešai laimi.
– Aš suprantu, ką jūs sakote, bet ar yra Vyriausybėje norinčių nuleisti tą geležinę uždangą, ties Baltarusijos siena?
– Vyksta labai sveika diskusija.
– Bet, vadinasi, yra ministrų, kurie norėtų uždaryti visiškai?
– Yra ministrų, yra politikų, yra politinių jėgų. Prieš rinkimus tokios politinės jėgos paprastai reiškiasi dar aršiau, Lenkijoje, pažiūrėkite. Turi išlikti blaivas protas. Mes turime reaguoti į grėsmes, turime stiprinti patikras, turime gaudyti žmones, kurie bendradarbiauja su priešiškais mums režimais. Taip, kaip įvyko su jūsų paminėta ponia, mes turime stiprinti mūsų visą kontrolę.
– Tai, ką išplatino Amerikos ambasada, – šitas raginimas rodo, kad tos jėgos, kurios nori visiškai uždaryti sieną su Baltarusija, nugalės. Panašu, kad amerikiečiai tą žino ir supranta, jūsų idėjos pralaimės.
– Manau, kad ne. Mes surasime sveiką balansą, diskutuosime Seime, jeigu reikia, priimsime dar tam tikrų ribojančių priemonių, bet mes neuždarysime baltarusių laisvės kelių į Europą. Baltarusiams nebeliko nieko, taip, jie darė tam tikrą klaidą revoliucijos metu, nedarydami to geopolitinio pasirinkimo.
Kai kurie svajojo, kad V. Putinas atves jiems laisvę, iš A. Lukašenkos rankų, kas yra naivu. Taip, dabar baltarusiai apsisprendė paskutiniai eiti į Europą, mes jiems turime padėti. Tai yra labai sunkus ir nuoseklus darbas, žymiai lengviau yra populistiškai uždaryti, pavadinti juos litvinais. Taip mes nelaimėsime. Jeigu mes norime atkovoti rusinų teritorijas, mūsų senos Europos teritorijas, kurias tie patys maskvėnai surusino, atiduodami jas Kremliui, taip lengvai tikrai nepasieksime savo tikslų.
Visą LNK pokalbį su URK pirmininku žiūrėkite čia:
