Maskvos namai Vilniaus centre yra tarp daugiausiai dėmesio sulaukusių Rusijos investicijų Lietuvoje. Valstybės saugumo departamentas (VSD) skelbė, kad Maskvos namai kelia rizikų šalies saugumui.
Objektą planuota panaudoti Rusijos propagandos sklaidai. Teismai nustatė, kad statinys pastatytas nesilaikant leidimo. Savivaldybė siekė nugriauti.
Rusų investicijų paieška
Pradėta ieškoti kitų rusų investicijų. Kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, Rusijos ir Baltarusijos režimams įvestos sankcijos.
„Automatiškai tos sankcijos taikomos ir Lietuvos teritorijoje“, – aiškino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
ES kol kas įvedė sankcijas beveik 700 rusų ir 200 baltarusių. Taip pat pusšimčiui Rusijos įmonių ir 26 Baltarusijos įmonėms. Turtas Europoje turi būti įšaldytas, uždrausti sandoriai.
Per porą savaičių Lietuvoje rastos penkios sankcionuojamos įmonės ir vienas asmuo, įšaldyta 660 tūkst. eurų turto.
„Sumos kol kas nėra didelės, bet čia mes kalbame apie bankines operacijas, taip pat oligarchų valdomų įmonių komerciniuose bankuose laikomas lėšas, bei Rusijos komercinių bankų laikomas lėšas taip pat Lietuvos komerciniuose bankuose“, – sakė M. Majauskas.
Sankcionuojamieji Lietuvoje daug turtų neturi
Lietuvos bankas pabrėžia, kad į sankcijas patekę rusai ir baltarusiai Lietuvoje daug turtų neturi.
„Geras dalykas yra tas, kad Lietuvos finansų institucijų ryšiai su Rusija yra nykstamai maži. Čia neturime kažkokių pernelyg didelių rizikų. Nepaisant to, mes kaip priežiūros institucija jau ėmėmės konkrečių žingsnių“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Ieškos NT, akcijų
Bus ieškoma į sankcijas patenkančio nekilnojamojo turto, akcijų.
„Laukia dar vienas labai svarbus etapas, tai – nekilnojamojo turto registrų, vertybinių popierių, akcijų tikrinimas. Tas procesas galbūt šiek tiek ilgiau užtruks nei stabdomos piniginės operacijos“, – sakė M. Majauskas.
Lietuvos bankas papildomai tikrina visas Lietuvoje veikiančias finansų įstaigas. Ypatingas dėmesys – rusiškoms.
„Kreipėmės ir į Nacionalinio saugumo komisiją dėl pervertinimo akcininkų, kurie turi Rusijos pilietybę. Taip pat ir patys vykdome priežiūrinį pervertinimą be išimties visoms institucijoms, kurių akcininkai yra Rusijos piliečiai“, – sakė S. Krėpšta.
Apie spragas
Jau matoma spragų sankcijoms apeiti.
„Spragų – taip, matome. Dėl to bus teikiami Seimui įstatymo projektai, kurie užkardytų galimybę tomis spragomis naudotis“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Viena spragų yra galimybė normalius pinigus paversti į kriptovaliutas.
„Kripto kanalas potencialiai gali būti kaip instrumentas naudojamas priešiškų valstybių, siekiant apeiti sankcijas. Lietuvos bankas atkreipė mūsų prižiūrimų finansų dalyvių dėmesį, kad būtų itin atsargūs, ir stebėtų šitą situaciją“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Taip pat siūloma stiprinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
„Jeigu pasižiūrėtume, palyginamos institucijos finansavimas Latvijoje yra dvigubai didesnis negu Lietuvoje“, – sakė M. Majauskas.
Sankcijos gali būti plečiamos
ES ir JAV neatmeta, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bus plečiamos.
„Sankcijų apimtis, pritaikyta Rusijos Federacijai už įvykdytą agresiją, yra beprecedentė, ir pagal tam tikrus indeksus Rusija dabar yra finansiškai labiau sankcionuota už tokias valstybes kaip Venesuela arba Šiaurės Korėja,“, – teigė S. Krėpšta.
Pritaikius sankcijas, ne tik įšaldomas turtas, bet ir draudžiama keliauti į Vakarus.
