Valstybei nusprendus neapmokėti testų nepasiskiepijusiems nuo Covid-19, šiuo metu aktyviai diskutuojama ar reikėtų apmokėti jiems gydymo ir nedarbingumo išlaidas. Valdžia linksta prie sprendimo, kad gydymą apmokėti reikėtų, tačiau nedarbingumo ne.
Seimo narys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos Linas Slušnys informavo, kad yra keletas pasiūlymų.
„Gydymas be jokios abejonės bus suteikiamas. (…) Tikrai ne apie tai eina kalba. Nedarbingumo lapeliai yra jau komforto zona, už kurią mes visi kaupiame gėrį, mokame mokesčius.
Tie, kurie stengiasi, kad galėtų dirbti, galėtų toliau tą gėrį kurti Lietuvai, lygiai taip pat užduoda klausimus. Tie, kurie yra vaikomi kažkokių piktybinių įsitikinimų, kad skiepas yra blogai, – klausimas, ar gali naudotis tuo pačiu gėriu, kurį mes bendrai sukaupiame, kad galėtume toliau gyvuoti ir kurti ekonomiką?“, – svarstė L. Slušnys.
Pasak parlamentaras, nedarbingumas tikrai bus apmokėtas tiems, kuriems skiepas yra nerekomenduojamas.
„Tokių žmonių yra labai nedaug. Pagal savo kolegų pastebėjimus, tokių žmonių yra maksimum du procentai“, – aiškino L. Slušnys.
Tačiau, pasak jo, kalbama apie dalį žmonių, kurie „bando pakenkti visuotinio gėrio kūrimui“.
„Manau, kad jie tikrai nėra nusipelnę už apmokėtą nedarbingumą“, – kalbėjo L. Slušnys.
Priemones vadina neproporcingomis
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad kiekviena tokia žinia ją vis labiau liūdina.
„Atvirai pasakysiu, – kažkokia nesąmonė. (…) Pirma, jeigu kalbame, apie tai, kad reikia prisidėti prie bendro gėrio, tai niekas tam ir neprieštarauja. Pirmiausia, kalbant apie lygias teises, reikėtų kalbėti ir apie priemones, kurios yra naudojamos pandemijai valdyti.
Mūsų požiūriu, šiai dienai, jeigu kalbėtume apie skatinimą skiepytis ir galimybių pasus, kad būtų įvesti ribojimai pramogoms (…), galbūt tame logikos yra. Bet mes žiūrime, kad Vyriausybė su Seimu eina giliau, ir imasi tokių drastiškų priemonių, kurios, man atrodo, visiškai neatitinka proporcingumo principo“, – teigė I. Ruginienė.
Profsąjungų konfederacijos vadovė sako, kad žmonės teisingai kelia klausimus, kai sako, kad, „jeigu aš sąžiningai mokėjau įmokas, turbūt atsitikus bėdai, norėsiu gauti išmokas. Kitu atveju, man kils pagrįstų klausimų, dėl ko aš apskritai moku mokesčius. Ir ar neverta man rinktis kažkokius kitus kelius, nes mokesčių mokesčių mokėjimas žingsnis po žingsnio tampa nepatrauklus dalykas“.
Politikams tenka sverti, kas yra didesnė grėsmė
Parlamentaras L. Slušnys svarstė, kad, jei nebus imamasi priemonių, tai nebus patrauklu mokėti mokesčių ir kitoje pusėje.
„Tie, kurie yra pasiskiepiję, ir, kurie mato, kad jie tampa kvailiais, nes skiepijosi, stengiasi kažką daryti. Žmogus, kuris užsispyręs, apniktas keistų idėjų (…), nesiskiepija ir kenkia kitiems, ir dėl to stoja darbo vietos, biurai, tai jis lygiai taip pat pyksta“, – svarstė jis.
Pasak jo, politikoje reikia galvoti, kas yra didesnė grėsmė.
Kalba apie kylančias įtampas visuomenėje
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė teigė, kad įtampos visuomenėje auga.
„Manau, kad tas skirstymas, kad vieni yra labai geri, kiti – labai blogi ir sukelia tas didžiules įtampas. Taip tos įtampos visada buvo, bet dabar Vyriausybė kas vis labiau sutirština. Kai atominė bomba tikrai sprogs, ir klausimas, ar neprivers ir profesinių sąjungų išeiti ir už darbuotojų teises kovoti į gatves“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Ji sako, kad nebūtinai profsąjungos jungsis prie jau esančių procesų, tačiau, esant reikalui, gali svarstyti „imtis rimtų veiksmų“.
„Mes nebūtinai turime jungtis, bet, jeigu jau yra kėsinamasi į darbo vietas, į sveikatos draudimą, tai yra jau pagrindas imtis rimtų veiksmų“, – sakė I. Ruginienė.
Profsąjungų konfederacijos pirmininkę piktina valdžios retorika.
„Valdžios atstovams reikia nustoti kalbėti, kad mūsų gyventojai, piliečiai, yra kažkokie kvaili, neišmanėliai, kad jie turi kažkokių kvailų įsitikinimų. (…) Mūsų gyventojai nekvaili, jie viską supranta, su jais reikia kalbėti, diskutuoti, ir, galų gale, sprendimai, kuriuos daro valdžia, turi būti logiški, atitikti proporcingumo principą“, – kalbėjo I. Ruginienė.
