1944-ųjų sausio 10-osios Klivlendo laikraščiai skelbia Lietuvos prezidento A. Smetonos žūtį gaisre apsinuodijus dūmais. Iki šiol nelaimės aplinkybės apipintos sąmokslo teorijomis, kad krosnis, kur kilo gaisras, buvo specialiai sugadinta.
Mitais apipinta ne tik A. Smetonos mirtis, bet ir jo politinė veikla, pasitraukimas į Jungtines Valstijas, prasidedant okupacijai. Didžiausia jo nuodėme laikomas įvestas vienų prezidentiniu, kitų autoritariniu vadinamas valdymas.
„Europoje buvo tokių diktatūrinių tipo režimų mada. Bet tas A. Smetonos režimas nebuvo pats brutaliausias, totalinis. Šalis vystėsi, ekonomika augo, buvo kuriama tautinė valstybė, lietuviškai kalbanti Lietuva“, – LRT TELEVIZIJAI aiškino istorikas A. Eidintas.
Istoriko teigimu, A. Smetona visada buvo kaip tarpininkas bei vienytojas ir sugalvojo terminą „vidurinė linija“. Pasak A. Eidinto, būtent tai padėjo atkurti Lietuvos valstybę 1918 m., kai A. Smetona vadovavo Tarybai ir prieš 100 metų buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos prezidentu.
Įvertinant šį indėlį, 2019-ieji paskelbti A. Smetonos metais. Jo tėviškėje Ukmergės rajone planuojama pastatyti paminklą, o pačioje Ukmergėje – bareljefą.
Minint valstybės 100-metį tikėtasi į Vilnių pargabenti A. Smetonos palaikus, tačiau su tuo nesutiko jo giminės. Visuomenininkai siūlė paminklą A. Smetonai statyti ir Vilniuje, tačiau dėl lėšų trūkumo idėjos atsisakyta.
Vilniaus savivaldybė idėjos statyti A. Smetonai paminklą sostinėje nesvarsto, nebent būtų vyriausybės iniciatyva. Neoficialiai pripažįstama, kad kliūtis paminklui – prieštaringi A. Smetonos asmenybės vertinimai.
