Išskirtinis interviu su „Berkut“ kankintu kazoku: ginsime Ukrainą iki galo

DELFI pradeda rašinių ciklą iš neramumų krečiamos Ukrainos. Pirmoji stotelė – Kijevas ir, žinoma, Maidanas.

O Maidane DELFI sutiko ypatingą žmogų. Tai kazokas Michailo Gavriliukas, kurį Maidano įvykių metu „Berkut“ smogikai išrengė nuogą, vaikė speige ir kitaip iš jo tyčiojosi. Tas pats M. Gavriliukas, kurio patirtą pažeminimą ir prievartą propagandiniai kanalai mėgino vadinti neva susideginti norėjusio aktyvisto gelbėjimo operacija.

Kelyje į Kijevą – patikros punktai

Po trumpo skrydžio iš Vilniaus atvykome į Kijevą. Pusiau nuleistos vėliavos su gedulo juostomis oro uoste – tik vienas iš ženklų, liudijančių, kad šalis išgyvena labai sunkų periodą.

Įsėdome į taksi. Vos keli kilometrai nuo oro uosto – kamštis autostradoje. Jo priežastis – Ukrainos pareigūnų patikros punktas. Taksi vairuotojas paaiškino, jog žiniasklaidoje pasirodė informacija apie Maidane galimai planuojamus išpuolius, tad imtasi saugumo priemonių, ir pareigūnai tikrina į šalies sostinę traukiančias didesnes žmonių grupes. Paprastai tariant, jei važiuojate, pavyzdžiui, mikroautobusu į Kijevą, nemenka tikimybė, kad būsite sustabdyti. Taksi ir automobilių su vienu ar dviem žmonėmis pareigūnai nestabdo.

Na, o mūsų taksi vairuotojas, kaip ir turbūt visa Ukraina, gyvena sumišusiomis nuotaikomis. Viena vertus, vyras džiaugėsi Maidano pergale. Ne mažiau jis džiaugėsi ir tuo, kad per kruvinuosius Kijevo įvykius nenukentėjo jo dukra – medicinos studentė, teikusi pirmąją pagalbą Maidano sužeistiesiems.

Tačiau visą šį džiaugsmą dabar užgožia kitose Ukrainos vietose besiliejantis kraujas. Ypač vyriškį pašiurpino įvykiai Odesoje. Pašnekovas neslėpė neabejojantis, kad susirėmimus pradėjo ne Odesos gyventojai, o specialiai atsiųsti smogikai. „Odesa? Ten 90 proc. už Ukrainą. Nėra jokio separatizmo“, - teigė jis.

Sužinojęs, kad važiuojame į miesto centrą, prie Maidano, pašnekovas leido sau pasišaipyti iš Dmitrijaus Kiseliovo ir į jį panašių Kremliaus parankinių žiniasklaidoje. „Važiuojate į patį „banderovcų“ centrą – ten, kur jie, pagal Kiseliovą, galvas kapojo“, - nusijuokė taksi vairuotojas.

Maidanas niekur nedingo

Taksi vairuotojas taikliai pastebėjo, kad dalis Maidano gynėjų nebegali įsivaizduoti savo gyvenimo be centrinės Kijevo aikštės. Taip ir yra.

Daugybė žmonių tebegyvena palapinėse, valgo vietoje pasigamintą maistą, pamainomis eina sargybą. Jei pamato įtartiną automobilį, paliktą arti palapinių, patikrina. Iš pradžių apžiūri, po to, pavyzdžiui, padaužo pagaliu per padangas.

Tiesa, yra ir nauja Maidano gyventojų rūšis – prekiautojai Maidano suvenyrais. Bet apie juos – kitą kartą.

Išdidusis kazokas – su niekuo nesupainiosi

Į Maidaną atėję DELFI žurnalistai sutiko ir visą pasaulį apskriejusi vaizdo įrašo herojų M. Gavriliuką. Aukštas, tvirtai sudėtas kazokas su kamufliažiniais rūbais ir dabar gyvena Maidane. Pažinome jį ne vieni. Teko atstovėti trumpą eilę – pro šalį einantys ukrainiečiai vienas po kito kalbina M. Gavriliuką, dėkoja jam.

Pasauline įžymybe tapęs kazokas DELFI mielai papasakojo ir apie tyrimą ieškant jį kankinusių smogikų, ir apie nuotaikas Maidane.

Tyrimas dėl pasaulį sukrėtusio vaizdo įrašo „herojų“, anot jo, juda sėkmingai.

„Tyrimas tęsiasi. Randa vis naujų žmonių“, - DELFI teigė M. Gavriliukas. Anot jo, tyrimas jau juda pabaigos link. Paklaustas apie savo sveikatą, kazokas tik šyptelėjo: „Viskas normaliai“.

Kodėl šimtai žmonių tebegyvena Maidane? Į šį klausimą pašnekovas turi paprastą atsakymą.

„Dabar mūsų tikslas – apsaugoti Kijevą ir visą mūsų Ukrainą nuo tų separatistų, kurių dabar pas mus visur atsiranda. (…) Neprileisti jų prie mūsų Aukščiausiosios Rados, neleisti jiems tyčiotis ir mušti mūsų Ukrainos tautą. Dėl to čia esame ir saugome žmonių ramybę“, - sakė M. Gavriliukas.

Pašnekovas prisiminė ir neseniai Maidane užvirusias muštynes. „Jie be automatų, mes be automatų. Kovoje kumščiais mes stipresni“, - nusišypsojo M. Gavriliukas.

Kazokas mano, kad šios muštynės buvo savotiška žvalgyba, nutaikyta į Maidaną.

Pasak jo, dabar Maidano gyventojai nebesulaukia tiek paramos maistu ir kitais būdais, kiek sulaukdavo anksčiau. „Dabar reikia armiją aprūpinti, juos maitinti. Bet šiek tiek ir mums nukrenta“, - šyptelėjo pašnekovas.

M. Gavriliukas labai laukia šį mėnesį suplanuotų prezidento rinkimų. Sėkmingą rinkimų baigtį jis laiko būdu Ukrainai atsitiesti.

„Rinkimai mums duos bent viena – turėsime prezidentą. Bus pas mus, Ukrainoje, prezidentas – reiškia, bus pasitikėjimas Ukraina. Investuotojai iš užsienio, NATO ir visi kiti matys konkrečius žmones, su kuriais bus galima dirbti. O mes, kaip Ukrainos tauta, stebėsime savo prezidentą ir padėsime jam. Jei ką ne taip darys, mes jį pataisysime, priminsime, kad jis – mūsų tarnas, o mes – jo vadovai“, - optimizmo nestokojo DELFI pašnekovas.

Kas rinkimų favoritas? M. Gavriliukas mano, kad tai Ukrainos „šokolado karaliumi“ tituluojamas verslininkas Petras Porošenka.

Maidano ikona tapusio kazoko vizija – klestinti Ukraina. „Kad aplinkinės šalys galėtų mums pavydėti – žiūrėkit, iš kokios duobės išlipo Ukraina, kaip gerai jie gyvena“, - sakė M. Gavriliukas.

Milicija? Nebent močiutėms gąsdinti

Daugelis Ukrainoje stebisi milicijos veiksmais šalies rytiniuose regionuose, kur pareigūnai dažnai nesiima veiksmų net tuo metu, kai pasipila šūviai. M. Gavriliuko nuomonė panaši.

„Milicija? Ką milicija gali? Milicija pas mus gali viena. Tiksliai žinau. Tai bobutes, kurios saulėgrąžomis prekiauja, gąsdinti, barti ir rėkti ant jų. O kai jie prieš save mato jėgą, kai mato ginklus, kai mato, kad juos gali nužudyti – jie pamiršta, ką jie ten daro, kam jie tarnauja. Čia ne su bobutėmis su saulėgrąžomis kovoti“, - pasišaipė pašnekovas.

Ar Maidanas yra jėga? Į šį klausimą kazokas atsakė nedvejodamas. „Maidanas – jėga. Čia žmonės už teisybę, už meilę, už Ukrainą. Tokie žmonės, kurie ir be ginklų, plikomis rankomis stos prieš šautuvus“, - neabejojo M. Gavriliukas.