„Turime puikų vaizdą pro langą“, – ironizuoja Sajjadas, rodydamas grotas ir pilką kiemelį už jų.
Jis sako, kad įprastai viskas kur kas labiau netvarkinga, prieš vizitus visada pasirūpinama švara, išplaunamos grindys, išvalomi tualetai, kuriuos ir aprodo.
„Durys be užraktų ir tualetai be dangčių“, – akcentuoja gidas.
Pagaliau gali pasigaminti maisto
Kita stotelė – virtuvės. Seimo kontrolieriaus ataskaitoje, kurioje sąlygos Kybartuose prilygintos kankinimams, viena iš iškeltų problemų – virtuvėlių nebuvimas.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba metų pradžioje žadėjo, kad ši problema bus išspręsta, o nauja įranga jau pakeliui. Ir išties, balandžio pradžioje virtuvės jau įrengtos, čia stovi šaldytuvas, viryklė, mikrobangų krosnelė. Puode keli užsieniečiai gamina vištieną su svogūnais.
„Šią savaitę gavome virtuvę. Prieš tai nieko neturėjom, buvo siaubinga, – pasakoja Sajjadas. – Bet parduotuvėje viskas labai brangu. Pavyzdžiui, kilogramas bulvių kainuoja apie eurą. Kas neturi pinigų, negali gaminti.“
Visgi migrantai vėliau užsimena, kad už bulves moka 0,90 centų, už pieną – kiek daugiau nei eurą. Panašiai už prekes lietuviai moka ir įprastose parduotuvėse.
Delfi turėjo progą apžiūrėti ir kaip atrodo kalėjimo parduotuvė, kuri priklauso privačiai įmonei. Čia be maisto produktų yra ir SIM kortelių bei telefonų.
Vitrinoje ant „Redmi 9A“ išmaniojo telefono užrašyta 135 eurų kaina, ant „Galaxy A22“ – 218 Eur. Tai keliolika eurų brangiau nei pigiausi variantai įprastoje Lietuvos parduotuvėje.
„Kiaušiniai, sausainiai, aliejus, pienas“, – vardino pardavėja, paklausta, ką dažniausiai perka žmonės. Ji sakė su pirkėjais dažniausiai susišneka angliškai.
Pardavėja priima ir užsakymus, jei reikia želės plaukams ar telefonų, jie atsiras parduotuvėje.
Žmonių mažėja
Tęsiame ekskursiją po Kybartus, kita stotelė - vonia. Čia nusiprausti gyventojai gali tik po šaltu vandeniu. Dušai buvo didelė problema nuo pat rudens. VSAT žadėjo, kad pastate greit turėtų atsirasti karštas vanduo, tačiau situacija nepasikeitė iki šiol.
Tiesa, žmonės turi galimybę pasinaudoti karštu dušu konteineriuose lauke. Anksčiau tą galėjo daryti tik kartą per savaitę dėl didelio užimtumo. Dabar, sumažėjus gyventojų skaičiui, jie tą gali padaryti ir dažniau.
Dalis prieglobsčio negavusių migrantų neištvėrė sąlygų Kybartuose, todėl sutiko su pasiūlymu gauti 1000 eurų ir savanoriškai grįžti į tėvynę. Likę tvirtina, kad nors čia gyventi ir siaubinga, tačiau namie jų laukia persekiojimas, ir, greičiausiai mirtis. Todėl jie lieka čia, nežinodami, kada išeis.
Migrantai pasakoja ir rodo nuotraukas vienoje savo likimo draugo, kuris pasinaudojo pasiūlymų grįžti atgal į Iraką, tačiau iškart išlipęs iš lėktuvo, oro uoste esą buvo pagrobtas ir žiauriai sumuštas. Tiesa, jokių įrodymų, kad tai iš tiesų įvyko, pateikti jie negalėjo.
„Čia gyveno 17 žmonių ar 15. Dabar liko 11, nes kai kuriuos žmonės perkėlė į apačią. 3 žmonės iš šio kambario sutiko išvykti“, – savo kambarį aprodo Sajjidas.
Ploto trūkumas buvo dar viena Seimo kontrolieriaus pastaba, kuri išvykstant gyventojams sprendžiasi savaime. Visgi privatumas išlieka didelė problema. Sajjidas gulasi į savo lovą ir užtraukia pledą.
„Matote, tai mano privatus kambarys“, – rodo jis.
„Leiskit papasakosiu juokingą istoriją. Vieną dieną turėjau problemų su koja ir norėjau užsitepti kremo. Buvau pasimetęs, kaip man padaryti tai čia, kai tiek žmonių. Įlindau ten ir kažkas pamatė, kaip tai darau. Suprantat, kaip atrodė“, – juokdamasis sako jis, vaizduodamas, kaip bandė įtrinti kremą į skaudančią vietą netoli tarpkojo.
Nežino, kas jo laukia
Tačiau netrukus Sajjidas surimtėja, kai kalba pasisuka apie jo situaciją. Jis rodo iš Migracijos departamento gautus popierius – lietuviškus dokumentus, kuriuose atmetamas jo prieglobsčio prašymas, taip pat ir kitus lapus, kur pratęsiamas jo sulaikymas dar 6 mėnesiams.
Kybartų gyventojai akcentuoja, kad jų situacija – kur kas blogesnė nei kalinių. Pastarieji bent žino, už ką atlieka bausmę ir kada išeis į laisvę. O migrantai neturi jokios informacijos, nesupranta savo statuso ir nežino, kas jų laukia.
Beje, dokumentai yra lietuviški, nors pagal įstatymus turėtų būti pateikti užsieniečiams suprantama kalba, niekas nesivargina to padaryti. Išverstos yra tik neilgos santraukos.
Galimybės pasiskųsti jiems taip pat ribotos Migrantams skiriama Valstybės garantuojama teisinė pagalba tėra tik formali. Realiai nė vienas iš dešimčių Delfi kalbintų užsieniečių neturėjo galimybės susitikti su jam skirtu advokatu aptarti bylos ar išdėstyti savo argumentus. Gynėją vienintelį kartą jie sako matę tik per nuotolinį nagrinėjimą teisme, kur užsieniečiai, pasak jų, net nebuvo išklausyti, o posėdžiai dėl laisvės atėmimo ir atmestų prieglobsčių trukdavo keletą minučių.
Jei taip yra iš tiesų, kyla rimtų klausimų, kaip tai dera su pamatinėmis demokratinėmis vertybėmis, pavyzdžiui, teise į gynybą ar teise į teisingą teismą.
„Neturim jokios vilties. Čia siaubinga. Nežinau. Nėra jokios vilties, bet nieko negalime padaryti. Negalime grįžti, – tvirtina pašnekovas, o paklaustas, kodėl negali grįžti, tikina – Mūsų šalis sunaikinta, aš negaliu grįžti. Jei galėčiau grįžti, grįžčiau. Kodėl turėčiau likti čia? Nesu nusikaltėlis.“
„Depresija, – paprašytas apibūdinti savo būseną sako Sajjidas. – Visi čia yra depresijoje. Mes neturime jokios informacijos apie savo situaciją čia ir apie ateitį. Dauguma žmonių atvyko, nes savo šalyse kentėjo. Kodėl aš čia atvykau ir sėdžiu kalėjime, jei mano šalyje saugu? Kodėl aš vis dar čia po 9 mėnesių pataisos namuose?“
Jis sako, kad jei pavyks ištrūkti, norėtų studijuoti arba dirbti, tačiau svarbiausia jam saugumas.
„Beje, mokausi pats lietuviškai“, – šypteli jis ir parodo mūsų kalbos pradmenų knygą, kurią jam davė savanoriai.
Rūdninkus prisimena kaip pragarą
Po pokalbio Sajjido kambaryje tęsiame ekskursiją po Kybartus. Gidas užsimena, kad žiniasklaida čia atvažiuoja ne pirmą kartą, tačiau vėliau pamatęs reportažus negali pastebėti, kad aiškinama, jog sąlygos yra puikios.
„Čia mano geriausias draugas. Jis mums labai malonus“, – apkabinęs VSAT pareigūną šypsosi Sajjidas. Nors sąlygos Kybartuose ir prastos, patys migrantai sako, kad bent smurto atvejų nepatyrė – pareigūnai su jais elgiasi žmoniškai. Tiesa, Seimo kontrolieriui kai kas pasakojo, kad yra žadinami naktimis, jiems siūlomi bilietai atgal ir tėvynę ir 1000 eurų – tai jiems daromas psichologinis spaudimas savanoriškai grįžti.
Visgi migrantai sako jau išgyvenę tikrą pragarą Rūdninkuose. Čia vasarą buvo įkurta improvizuotas palapinių miestelis, kur apgyvendinta maždaug 1000 migrantų – daugiausiai jauni vyrai. Ten ne tik susiformavo kastų sistema, tačiau ir vyko nuolatiniai neramumai.
Ne vienas migrantas kaip košmarą prisimena rugpjūčio 10-ąją. Tą vakarą kilę neramumai, pasak užsieniečių, buvo brutaliai numalšinti – riaušių ekipuote apsišarvavę pareigūnai esą nesirinko, ką tramdyti ir netaupė dujų, jos neva buvo purškiamos net į ramiai miegančių žmonių palapines.
Vienas viešintis nenorėjęs žmogus pasakojo, kad jis bendradarbiavo su pareigūnais ir kilusių neramumų metų bandė stovyklos prižiūrėtojams padėti sutvarkyti išverstas tvoras, bet vis tiek buvo užpultas ir aptalžytas bananais. Šie įvykiai nesulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, nes tą patį vakarą vyko ir riaušės prie Seimo, kurios užgožė visą dėmesį.
Migrantai akcentuoja, kad nieko panašaus į siaubingus išgyvenimus Rūdninkuose, gyvendami Kybartuose, jie nėra patyrę.
Skundus vadina netiesa
Sajjidas veda į B sektorių, čia laikomi žmonės, kurie teismo sprendimu yra sulaikyti – jiems laisvė dar labiau apribota nei visiems kitiems.
Pasak pašnekovo, jis pats buvo ten uždarytas mėnesį be jokių paaiškinimų, o 5 dienas išvis neva buvo izoliuotas kameroje be galimybės išeiti, maistą jam paduodavo per langelį duryse. Pasak migrantų, iš pradžių izoliuojami buvo ir aktyvesni žmonės, reiškę nepasitenkinimą sąlygomis, iš jų atimami telefonai ir jie esą uždaromi į vienutę. Po tokių bausmių jie neva išmoko patylėti ir nebereikšti pasipiktinimo.
Tiesa, pasieniečiai kategoriškai neigia tokius pasakojimus – jokios bausmės, pasak jų, migrantams taikomos nebuvo, taip pat niekas nebuvo izoliuotas vienutėse. Jie priduria, kad keli migrantai tokias istorijas apie uždarymus kamerose pasakojo ir Seimo kontrolieriui, bet kaip ir kodėl jos gimė, pareigūnai neįsivaizduoja. Tačiau jie tvirtina, tai – fantazijos.
Sajjidas aprodo ir sporto salę – čia grupelė užsieniečių žaidžia tinklinį, taip pat turi biliardą. Dabar, šylant orams, migrantai laiką gali leisti ir lauke – čia jie turi galimybę pasivaikščioti bei sportuoti.
Davė paragauti maisto
Migrantai itin skundžiasi maistu. Jie sako, kad tie patys patiekalai jiems jau įgriso. Be to, jie visada buvo neįprasti ir nelabai skanūs.
Virėja, paklausta apie maisto kokybę į lėkštę tiesiog įdėjo vieną pietų porciją – supjaustytą raugintą kopūstą ir troškinį iš bulvių, kopūstų, morkų, žirnelių ir vištienos.
„Ragaukit“, – pasakė virtuvės darbuotoja šių eilučių autoriui. Nesu maisto kritikas, bet galiu pakomentuoti tiek, kad mokyklos laikais valgykloje esu valgęs daug prastesnių patiekalų.
„Taip, bet tu prie tokio maisto pripratęs“, – į tokį mano komentarą atkirto migrantas.
Kiek kalės - neaišku
Kiek migrantams dar liko gyventi šiame kalėjime kol kas nėra aišku. Žadama, kad dalis jų, pasibaigus sulaikymo terminams, bus integruojami Lietuvoje.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, apriboti laisvę migrantams galima 12-ai mėnesių, o maksimaliai šį terminą, pagal Europos Sąjungos teisę, galima tęsti iki 18 mėnesių.
„Jeigu nebus įstatymų pakeitimų, tai tuomet bus priimami sprendimai arba dėl jų tolesnio sulaikymo teismo sprendimu, arba tiesiog būtų priimami kiti sprendimai dėl jų natūralizavimo, integravimo į Lietuvos visuomenę“, – žurnalistams Seime prieš savaitę sakė VSAT vadas.
R. Liubajevas patikino, kad tarnybos ir toliau planuoja tęsti ir migrantų grąžinimo į kilmės šalis operacijas – per tris šių metų mėnesius, jo teigimu, taip Lietuvą paliko jau apie 600 migrantų, skelbė BNS.
„Tas darbas ir toliau tęsiamas. Šiek tiek mažėja norinčių savanoriškai grįžti skaičiai, bet planuojami ir priverstiniai grąžinimai ir tikrai kažkoks skaičius tų neteisėtų migrantų, kurių atžvilgiu buvo priimti neigiami sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo, bus grąžinti arba patys grįš į savo kilmės šalį“, – sakė jis.
Šiuo metu Lietuvoje yra iki 3 tūkst. neteisėtų migrantų: VSAT centruose yra 1620 neteisėtų migrantų, dar apie 1300 asmenų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamuose pabėgėlių centruose.
Tiesa, kyla abejonės, ar ir dabar taikomas sulaikymas yra teisėtas ir pagrįstas, nes panašu, kad migrantai laikomi nežmoniškomis sąlygomis tik tikintis, kad jie patys pasiprašys namo. Kol kas teismai nėra nustatę atvejų, kad juos reiktų sulaikyti dėl keliamos grėsmės visuomenei, vienintelė baimė, kad paleisti jie bandys keliauti į kitas Europos valstybes.
Seimo narys Vytautas Bakas baiminasi, kad dabar vykdoma politika atsisuks prieš Lietuvą – procesas, kai migrantai yra ilgą laiką kalinami, gali lemti kai kurių jų radikalizaciją ir norą keršyti.
