Anot Islandijos vadovo, jo šalis per visą savo gyvavimo istoriją nuosavos kariuomenės neturėjo, o būnant Danijos karalystės sudėtyje, patys Danijos vadovai nematė būtinybės priimti tokį sprendimą.

„Mūsų šalyje niekada nebuvo diskusijų šiuo klausimu, jokia politinė partija to nesiūlė. Suprantame, kad esame mažesni nei Lietuva, todėl net jeigu ir sukurtume kariuomenę, ji nebūtų labai efektyvi.- teigė O. R. Grimssonas.

Islandijai 1949 m. tapus NATO nare, JAV šioje saloje netrukus įkūrė savo karinę oro pajėgų bazę, tačiau 2006 m. ji buvo uždaryta.

Islandijos prezidentas pabrėžė, kad tokį sprendimą Vašingtonas priėmė vienašališkai, nes tuometinė Islandijos vyriausybė formaliai priešinosi šiam žingsniui.

„Nepaisant to, mūsų pusė nuo to laiko neprašė jų sugrįžti“, – sakė Islandijos vadovas.

Nuo 2008 m. NATO šalys rotacijos principu Islandijoje vykdo oro policijos misiją.

D. Grybauskaitė: prieš 25 metus Islandija pirmoji pralaužė tylą

Dvišalius ekonominius ir kultūrinius santykius, bendradarbiavimą NATO bei Šiaurės ir Baltijos šalių ryšių stiprinimą Prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Islandijos Prezidentu O. R. Grimssonu.

„Garbingą Lietuvos valstybės jubiliejų šiemet minime kartu su Islandijos Prezidentu. Prieš 25 metus Islandija pirmoji pralaužė tylą ir pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tai nedidelės šalies drąsos, pagarbos laisvei ir solidarumo pavyzdys“, – sakė Prezidentė.

Susitikime aptarta padėtis Ukrainoje ir regiono saugumo klausimai.

Lietuvos vadovė pabrėžė, kad tvirta Islandijos parama Lietuvos laisvės ir demokratijos siekiui prieš 25 metus yra įpareigojantis pavyzdys mums šiandien padėti Ukrainos žmonėms sukurti europietišką ir skaidrią savo valstybę.

Pasak Prezidentės, net ir nedidelės šalys gali padėti Ukrainai. Būtina aiškiai pasisakyti prieš Rusijos agresiją, kuri kelia pavojų visos Europos saugumui.

D. Grybauskaitės teigimu, Islandija yra artima Lietuvos partnerė NATO. Abi valstybės vienodai vertina grėsmes regiono saugumui ir pasisako už spartų Velso sprendimų įgyvendinimą. Todėl būtina stiprinti Aljanso gebėjimus operatyviai reaguoti į grėsmes sukuriant NATO ypatingai greito reagavimo pajėgas, rengiant reguliarias kolektyvinės gynybos pratybas regione.

Pasak Prezidentės, aštuonių Baltijos ir Šiaurės šalių tarpusavio bendradarbiavimas užtikrinant regiono saugumą yra bendras Lietuvos ir Islandijos prioritetas.

Susitikime taip pat aptarti dvišaliai Lietuvos ir Islandijos santykiai.

Prezidentės teigimu, atsigaunant abiejų šalių ekonomikoms svarbu plėtoti prekybos ryšius ir drauge kurti pažangią verslo kultūrą.

2014 m. Lietuvos eksportas į Islandiją išaugo daugiau nei 17 procentų. Mūsų šalies įmonės į Islandiją eksportuoja plastiko gaminius, baldus, medieną. Islandija investuoja į Lietuvos tekstilės, statybų pramonę, telekomunikacijų ir informacinių technologijų sektorių, didmeninę ir mažmeninę prekybą, taip kurdama naujas darbo vietas ir prisidėdama prie mūsų ekonomikos augimo.

Aktyviai mezgasi Lietuvos ir Islandijos kultūriniai ryšiai. Islandijoje rengiamos Lietuvos menininkų parodos, rodomi lietuvių sukurti spektakliai. Mūsų šalyje populiarūs Islandijos muzikos atlikėjai.

Kovo 11-osios proga Prezidentūroje vyks islandų režisierės Kolfinnos Baldvinsdottir sukurto filmo apie Lietuvos kelią į nepriklausomybę „Tie, kurie išdrįsta“ premjera.

Lietuvos ir Islandijos vadovai apsikeitė oficialiomis dovanomis. Prezidentė padovanojo Lietuvos menininkų autorinius kūrinius: metalinę Vyčio kompoziciją ir porceliano puodelius. Islandijos Prezidento dovana – moderni stiklo skulptūra „Šiaurės dramblys“, vaizduojanti banginį.

Trečiadienį, kovo 11 dieną, Lietuvos Prezidentė kartu su Islandijos vadovu dalyvaus iškilmingame Seimo posėdyje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.

Prezidentai taip pat dalyvaus iškilmingoje trijų Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje.

Kartu su Islandijos vadovu į Vilnių atvyko pirmoji ponia Dorrit Mousaieff, šios šalies užsienio reikalų ministras Bragis Sveinssonas ir Lietuvos draugas, nepriklausomybės rėmėjas Jonas Baldvinas Hanibalssonas.

Tai antrasis Islandijos vadovo vizitas Lietuvoje.