„Putinas ir SSSR komunistų partijos istorija, naujoji Rusijos imperinė istorija ir nirtulingas „LLR „ir „DLR“ (Luhansko ir Donbaso Liaudies Respublikų – „Delfi“) pasisavinimas. Vakar, 2022 02 22 išvakarėse (peleviniška skaičių magija!), Putinas pasakė „istorinę“ kalbą apie Luhansko ir Donecko „Liaudies Respublikų“ nepriklausomybės pripažinimą, nors iš tiesų visa kalba buvo skirta vien tik Ukrainos kaip valstybės ir jos piliečių trypimui“, – feisbuke rašė G. Mažeikis.
Profesorius citavo V. Putino kalboje apie Ukrainą išsakytus teiginius: „tai ne valstybė“, ji „istoriškai nesusiformavo“, ji yra SSRS Komunistų partijos neatsakingų sprendimų pasekmė, ten neonacistai, rusų piliečių „genocidas“, reikia juos gelbėti.
„Viso nuo ekrano perskaityto pranešimo argumentai rėmėsi dviem šaltiniais: Komunistų partijos istorija, ir naująja senosios Rusijos imperijos istorija. Tokie matyt yra jo patarėjai „istorikai“, – svarstė G. Mažeikis.
Apie istorijos aiškinimą
Jis atkreipė dėmesį, kad tradicinė, brežnevizmo laikų komunistų partijos istorija buvo dėstoma kritiškai ir dialektiškai aiškinant ankstesnių komunistų partijos veikėjų padarytas klaidas.
„Putinas kritiką pradėjo nuo Lenino, jį atakavo, tikėdamasis taip „įveikti“ (hegeliška-marksistinė „Aufhebung“ dialektinė fantazija) jo palikimą, jo paveldą ir grįžti į Kotrynos Didžiosios ir Suvorovo laikus, prakeikdamas šito užkariautojo paminklo nuvertimą Poltavoje.
Pagrindinis „neigimo neigimo“ (pseudomarksistine prasme, tačiau sekant komunistų partijos istorijos metodologiją) argumentas buvo: „jūs norite dekomunizacijos, mes jums parodysime dekomunizaciją!“, – rašė G. Mažeikis.
Apie patį Putiną
Pasak profesoriaus, grįžimas prie komunistų partijos istorijos argumentų ir jų „dialektinis paneigimas“ turi perkelti Rusiją į naują, aukštesnę būklę.
„Iš kur gi tas komunistinis magizmas? Putinas gimė 1952 metais. 1972 metais jis jau buvo visiškai indoktrinuotas komunistų partijos istorijos. VDR Drezdene vadovaudamas kultūros klubui ir sekdamas sovietinių karių santykius su vokiečiais, jis vadovavosi prievole diegti komunistų partijos istorijos pamokas į gyvenimą“, – dėstė G. Mažeikis.
Pasak profesoriaus, V. Putinas tapo „istoriku“ fantastu su paslėpta meile Rusijos imperijai.
„Ir štai dabar pasakė istorinių kliedesių kalbą neigdamas Leniną, abejodamas Stalinu, dar vėliau Gorbačiovo laikų partijos sprendimais ir bardamas partiją už padarytas klaidas, kurių dėka ir gimė „neonacizmas“ Ukrainoje, ir kurią remia Vakarai. Ir štai jis dabar imsis atstatyti tvarką, taiką ir istorinį teisingumą“, – rašė G. Mažeikis.
Pasak profesoriaus, po kelių metų bus papasakota, kaip 1940 metais Baltijos šalys stojo į Sovietų Sąjungą, kaip Lietuvai buvo padovanotas Vilnius ir Klaipėda, ir kaip reikia kovoti su neonaciais Lietuvoje.
„Tai buvo kolektyvinės Kremliaus beprotybės „Postkomunistinės komunistų partijos istorijos“ kalba. Kolektyvinis Kremlius, rašantis kalbas Putinui, pataikauja diktatoriaus svajonei, ir skatina jį agresijai. Toks Kremliaus galvojimas kelia grėsmę ne tik Ukrainai, ne tik po to bus Baltijos šalys, Putinas ir jo klika yra mirtinai labai pavojingi visai Europai ir pasauliui“, – įsitikinęs G. Mažeikis.
Pirmadienio įvykiai
Kaip rašė BNS, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, parodė Rusijos valstybinė televizija.
Per televizijos „Rossija 24“ tiesioginę transliaciją buvo matyti, kaip V. Putinas per ceremoniją Kremliuje pasirašo įsakus dėl nepriklausomybės pripažinimo su separatistų lyderiais – Donecko „liaudies respublikos“ vadovu Denisu Pušilinu ir atitinkamo darinio Luhansko srityje lyderiu Leonidu Pasečniku.
Be to, V. Putinas su D. Pušilinu ir pasirašė „dvišales“ draugystės ir tarpusavio pagalbos sutartis.
„Sveikinu jus“, – baigiantis ceremonijai Kremliaus vadovas pasakė separatistų lyderiams.
Anksčiau per televiziją skelbdamas emocingą kreipimąsi į tautą V. Putinas sakė, kad Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ pripažinimas yra seniai pribrendęs, nors Vakarai perspėjo, kad toks žingsnis gali užtraukti Maskvai plačias sankcijas.
„Tikiu, jog būtina priimti seniai pribrendusį sprendimą – nedelsiant pripažinti Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos nepriklausomybę ir suverenitetą“, – sakė Rusijos prezidentas. Jis pridūrė, kad pasirašęs atitinkamus įsakus pateiks juos patvirtinti abejiems Rusijos parlamento rūmams – Valstybės Dūmai ir Federacijos Tarybai.
Tuo metu Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus sakė, kad Rusijos parlamentas antradienį ratifikuos V. Putino pasirašytus įsakus.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po Saugumo tarybos posėdžio palaikė Valstybės Dūmos sprendimą pripažinti Donbaso respublikų nepriklausomybę. Jau rytoj įvyks abejų parlamento rūmų posėdis, per kurį šie sprendimai turės būti įtvirtinti“, – žurnalistams sakė jis.
Nuo 2014 metų Rytų Ukrainoje besitęsiantis separatistinis konfliktas tarp Kijevo provakarietiškos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų jau nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių.
Vakarų šalys anksčiau perspėjo, jog jeigu Maskva pripažins šias teritorijas, tai bus „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“.
Vakarai kaltina Rusiją, sutelkusią prie sienų su Ukraina daugiau kaip 150 tūkst. karių, planuojant pulti šią šalį. Maskva savo ruožtu neigia ketinanti pradėti invaziją.
„Tolesnis kraujo liejimas“
Rusijos lyderis pirmadienį taip pat reikalavo, kad Kijevo vyriausybė nutrauktų karines operacijas prieš separatistus Donbase, nes priešingu atveju gresia tolesnis kraujo liejimas.
„Reikalaujame nedelsiant nutraukti karines operacijas, – kalbėjo V. Putinas. – Priešingu atveju visa atsakomybė už tolesnį kraujo liejimą guls vien ant Ukrainos valdančiojo režimo sąžinės.“
Vakarai ne kartą perspėjo V. Putiną nepripažinti Ukrainos separatistų, nes toks žingsnis faktiškai palaidotų trapų taikos susitarimą, kuriuo bandoma sureguliuoti šį konfliktą.
Tačiau Rusijos lyderis į šiuos raginimus neatsižvelgė. Prieš paskelbdamas savo sprendimą jis sakė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) ir Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), jog separatistų respublikas pripažins.
Ilgiau kaip valandą trukusioje kalboje V. Putinas daug kalbėjo apie istorines aplinkybes, susijusias su dabartinės nepriklausomos Ukrainos valstybės susikūrimu, reiškė abejones dėl jos teisės į suverenitetą ir tvirtino, kad Vakarai apgaudinėjo Maskvą.
„Šiuolaikinė Ukraina buvo visiškai ir pilnai sukurta Rusijos“, – teigė Kremliaus vadovas.
„Dėl bolševikų politikos ir atsirado sovietinė Ukraina, kurią ir mūsų dienomis galima visiškai pagrįstai vadinti Vladimiro Iljičiaus Lenino vardo Ukraina. Jis – jos autorius ir architektas. Tai visiškai ir pilnai patvirtinama archyvų dokumentais, įskaitant Lenino direktyvas dėl Donbaso, kurį tiesiogine prasme įstūmė į Ukrainos sudėtį“, – kalbėjo V. Putinas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukrainoje šiuo metu griaunami V. Lenino paminklai.
„Tai pas juos vadinama dekomunizacija. Norite dekomunizacijos? Ką gi, mus tai visiškai tenkina. Tačiau, kaip sakoma, nereikia sustoti pusiaukelėje. Esame pasiruošę parodyti jums, ką Ukrainai reiškia visiška dekomunizacija“, – perspėjo jis.
