„Prezidentas neatmeta galimybės šį klausimą taip pat svarstyti ir Valstybės gynimo taryboje – jeigu matysime, kad valstybė nesugeba paimti į rankas situacijos“, – pirmadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė K. Budrys.
„Šiuo metu galime konstatuoti, kad valstybė nekontroliuoja šios problemos ir ji yra tiesiog išslydusi“, – sakė jis.
Taip šalies vadovo patarėjas teigė po prezidento susitikimo su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu bei generaliniu policijos komisaru Renatu Požėla. Pasak K. Budrio, susitikime konstatuota, kad narkotikų platinimo ir vartojimo problema nepilnamečių gretose yra opi – tendencijos yra neigiamos.
„Narkotikų vartojimas nepilnamečių tarpe užprogramuoja visuomenės problemas į ateitį – tai reiškia priklausomybių didėjimą, tai reiškia socialinių saitų aižėjimą ir visa tai, kas su tuo susiję. Dėl to praleidę galimybę sureaguoti jau šiuo metu, mes užprogramuosime daug didesnes problemas ateityje“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
Todėl Prezidentūra ragina atsakingas ministerija ir institucijas imtis griežtesnių priemonių, siekiant užkardyti psichotropinių medžiagų platinimą ir vartojimą – prevencinių akcijų ir kampanijų nebeužtenka, pažymėjo K. Budrys.
„Tai, kad mes keliasdešimt metų turime įvairias prevencijos programas, planus, įsitraukusių institucijų sąrašą taip pat galima skaičiuoti dešimtimis, bet rezultatai visi rodo į kitą pusę. Tai reiškia, kad arba mes darome ne tai, ką reikėtų daryti, arba imituojame darymą“, – aiškino patarėjas.
„Tai nėra šiaip nacionalinė bėda. Mes galime sakyti, kad tai peržengia nacionalinio saugumo problemos slenkstį. (...) Kai sprendžiame nacionalinio saugumo problemas, mes pasitelkiame ne tik flomasterius, meškiukus, piešimo konkursus ar dar kokias akcijas, bet ir kietąsias priemones“, – pabrėžė jis.
Siūlo griežtinti atsakomybę
K. Budrys nurodė, kad prezidentas siūlo griežtinti atsakomybę barų, kavinių, naktinių klubų, kuriuose fiksuojami pakartotiniai narkotikų vartojimo atvejai, savininkams.
„Tos kietosios priemonės (...) susijusios su atsakomybės taikymu tų aplinkų savininkams ar administratoriams, kuriose vyksta vartojimas.
Žinome, kad jaunimo tarpe 30 proc. tų, kurie vartoja, vartoja naktiniuose klubuose, baruose, kavinėse ir panašiose aplinkose.
Prezidentas sako, kad turi būti numatoma ir atsakomybė tokių patalpų savininkams“, – kalbėjo jis.
„Taip pat buvo kalbėta apie elektroninių cigarečių apyvartos griežtinimą ir galbūt svarstymą prekybos apribojimą“, – nurodė K. Budrys.
Daukanto aikštė palankiai vertina ir Darbo partijos siūlymus numatyti, kad Lietuvos mokyklose galėtų atsirasti praktika tikrinti moksleivius, ar šie nedisponuoja narkotinėmis medžiagomis.
„Tos priemonės turi būti svarstomos, kaip be tėvų ir bendruomenės sutikimo, mokyklos sutikimo būtų galima tai taikyti“, – teigė jis.
Nemano, kad Lietuvoje narkotikų vartojimo problema suprantama vienodai
Po susitikimo spaudos konferencijoje kalbėjęs K. Budrys taip pat atkreipė dėmesį, kad situaciją dėl narkotikų platinimo ir vartojimo apsunkina dviprasmiškas visuomenės požiūris į šią problemą.
„Turiu omenyje visuomenės nuomonės formuotųjų įvairiausius atsiliepimus apie problemos mastą, kur jis yra kvestionuojamas, apie tokio švelnaus priėjimo propagavimą, apie visiškai nepagrįstą kritiką taip pat ir policijos atliekamiems preventyviems veiksmams“, – aiškino jis.
„Nesutikčiau su teiginiu, kad visi Lietuvoje vienodai suprantame narkotikų problemą“, – sakė K. Budrys.
Todėl G. Nausėdos patarėjas nurodė, kad prezidentas kritiškai vertina ir siūlymus dekriminalizuoti mažą kiekį narkotinių medžiagų – pasak Prezidentūros, tai, kaip yra komunikuojama, neprisideda prie problemos sprendimo.
„Tas įvairus pakalbėjimas metai iš metų, kad mes turėtume švelninti ir tam tikras priemones rodo iki kokių rezultatų buvo nueita šiandien“, – aiškino K. Budrys.
„Prezidentas vertina tai, kaip mes komunikuojame apie dekriminalizavimą ir bendrai mūsų požiūrį į narkotikus, prisideda prie problemos, kurią turime šiandien, nes mes kuriame klaidingą įspūdį apie patį problemos mastą ir jo sprendimo būdus“, – apibendrino jis.
Požėla: policijos pertvarka leistų įsteigti specialius, kovai su narkotikų platinimu skirtus padalinius
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla viliasi, kad policijos struktūrinė pertvarka leistų įsteigti specialius, kovai su narkotikų platinimu skirtus skyrius.
Apie tai policijos vadovas kalbėjo pirmadienį, po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda, kitų institucijų vadovais.
„Kodėl mes norime naujos savo teritorinės struktūros apygardų principu? Disponuojant galbūt daugiau pajėgų vienoje konkrečioje teritorijoje, mums leistų steigti papildomus specializuotus padalinius, tarme tarpe – ir kovai su narkotikų plitimu. (...) Tai leistų mums efektyviau, koncentruotai veikti ne tik į į pasekmes, bet ir į priežastis“, – žurnalistams sakė R. Požėla.
Jis teigė šiomis mintimis pasidalinęs ir susitikime su šalies vadovu, kitų institucijų atstovais, su kuriais buvo aptariamos priemonės kovai su narkotikų prekyba.
R. Požėla tvirtino, kad statistika rodo, jog šiemet tyrimų dėl narkotikų platinimo skaičius auga.
„Matyt, kad po šių metų galėsime konstatuoti, kad turime naują registruoto nusikalstamumo „pyragą“, kuomet apie 10 procentų nusikaltimų bus susiję su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta“, – dėstė policijos generalinis komisaras.
Armonaitė: bus daug reklamos, rezultato – nulis
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kritiškai vertina Prezidentūros svarstymus Valstybės gynimo taryboje (VGT) aptarti nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo problemas. Politikės manymu, tai neduotų jokio rezultato. Pasak jos, reikia ieškoti kitokių priemonių, susijusių su jaunimo švietimu.
„(...) skaitau Prezidento patarėją kalbant, kad reikės šią problemą spręsti Valstybės gynimo taryboje. Nežinau, ar tai yra patarėjo idėja, ar Prezidento, reklamos bus daug, rezultato 0“, – pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Armonaitė, reaguodama į šalies vadovo patarėjo Kęstučio Budrio svarstymus.
„Narkotikai mokyklose ir augantis jų vartojimas moksleivių tarpe yra milžiniška problema. Ir ji tik aštrės, nes visi, kas bando ją spręsti nemato ir nenori matyti esmės. Dronai, šunys, lazdos, patikrinimai – pasaulinėje praktikoje tai patirdavo fiasko. Vaikai paliekami kitų vaikų numirti yra būtent todėl, kad visi bijo. Bijo policijos, bijo „baudžiako“, bijo lazdos“, – situaciją vertino ji.
A. Armonaitė mano, kad valstybei reiktų imtis kitokių priemonių. Tačiau, jos teigimu, tai nėra lengvas kelias – politikė siūlo gerinti vaikų neformalųjį švietimą ir skirti tam papildomą finansavimą.
„Pirmiausiai, sudaryti maksimaliai geriausias sąlygas vaikams lankyti būrelius. Sistemą jau turime – neformalaus ugdymo būreliams vaikas gali gauti 15 €, Vilniuje (prisidedant savivaldybei) – 20 €, bet suma nesikeičia nuo 2015-ųjų. Plėskime šią idėją ir įgalinkime mokyklas naudotis patyčių ir savižudybių prevencijos programomis. Jeigu tai svarbu – lėšų galima rasti, tai nėra milijardai. Vaikai turi turėti alternatyvų, nei trainiotis nežinia kur ir nežinia su kuo“, – rašė A. Armonaitė.
Ministrė taip pat mano, kad baudžiamosios politikos narkotikų prevencija turėtų užsiimti ir įvairių sričių specialistai.
„Kol tik Laisvės partija apie tai kalbės – nieko nebus. Teisėjai, prokurorai, nevyriausybininkai, sveikatos specialistai, kur jūs? Dalies baudžiamųjų nuostatų keitimas administracinėmis mums nepavyko ir nepavyks, kol skambės izoliuotas vienas balsas, jis bus karikatūrinamas, o sisteminio požiūrio nebus. Dabar pasitelksime kariuomenę? Gal pagaliau gaudykim ne vaikus, o platintojus?“ – kėlė klausimą ji ir apibendrindama pažymėjo, kad Laisvės partija netrukus pateiks oficialius siūlymus spręsti narkotikų platinimo ir vartojimų nepilnamečių gretose problemą.
