Norvegų šeimose mažametė gyveno metus. „Pas globėjus buvo gerai, bet norėjau pas mamą“, - nedrąsiai kalbėjo pradinukė. Pasak jos, atskirta nuo mamos gyveno dviejose šeimose. Vienoje jų augo drauge su trimis kitais vaikais. Paimta iš tikrosios šeimos ji buvo išvežta į kitą miestą, tad pakeitė ir mokyklą.
Pasak mamos, iš jos dukra buvo atimta nepaaiškinus kodėl. Trejus metus Norvegijoje gyvenusi moteris pasakojo svetur vykusi geresnio gyvenimo. Ten dirbo valymo paslaugų firmoje. Kaip tikino moteris, iš jos dukra buvo paimta be paaiškinimų, atiduota globėjams ir išvežta į kitą miestą.
Kiekvienas susitikimas – ašarų pakalnė
Vykstantiems į Norvegiją ji patarė nesivežti drauge vaikų.
„Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijoje akcentuojama, kad reikia gerbti vaiko teisę išsaugoti savo tapatybę, įskaitant pilietybę, vardą, šeimos ryšius. Tačiau kaip rodo jūsų kalbintos mergaitės pavyzdys, Norvegijoje tai neužtikrinama“, - DELFI sakė Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė. - Kai norvegai iš mamos ją atėmė, mergaitė per tuos metus vis rečiau susitikdavo su mama, po truputį pradėjo pamiršti kalbą. Grįžus į mokyklą Lietuvoje jai, dabar trečiaklasei, buvo sunku“.
K. Paulikė citavo konvenciją, kurioje rašoma, kad jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo identiškumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo identiškumui kuo skubiau atkurti. „Dabartiniame Norvegijos kontekste tai visiškai neįmanoma“, - teigė Vakarų tėvų forumo atstovė.
B. Vėsaitė: vis daugiau šalių iškelia Norvegijai nepalankių faktų
Vaikų paėmimo iš Lietuvos piliečių emigrantų šeimų Šiaurės šalyse ir Didžiojoje Britanijoje problemos trečiadienį buvo aptartos Seime, socialdemokračių Birutės Vėsaitės ir Orintos Leiputės spaudos konferencijoje.
Kaip pabrėžė parlamentarė O. Leiputė, norvegai reaguoja į skundus dėl jų vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklos, juolab, jog dėl to į tarptautines organizacijas kreipiasi ne tik Lietuva, bet ir Lenkija, Čekiją, kitos šalys.
Pasak Seimo narės B. Vėsaitės, problemos gilėja, vis daugiau šeimų iškelia Norvegijai nepalankių faktų (apie vaikų globą Norvegijoje, perduodant juos globėjų šeimoms – DELFI).
„Reikia kooperuotis su Čekija, kitomis valstybėmis ir siekti, kad Norvegija kuo greičiau ratifikuotų Hagos konvenciją“, - įsitikinusi parlamentarė.
Strasbūre vykstančios Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijos metu B. Vėsaitės iniciatyva buvo įregistruota deklaracija, raginanti Norvegijhą ratifikuoti 1996 m. Hagos Konvenciją ir užtikrinti efektyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą vaiko teisių srityje.
„Raginau ir Norvegijos delegacijos narius pasirašyti deklaraciją, bet jie atsisakė. Pasak Norvegijos parlamento narių, jie tą konvenciją ratifikuos 2016 metais, iki to laiko jų parlamente keičiama įstatyminė bazė“, - komentavo B. Vėsaitė, pridurdama, jog deklaracijai pritarė ir tai parašais patvirtino dešimties šalių delegacijos.
Deklaracijoje pastebima, jog pastaruoju metu padaugėjo informacijos apie Norvegijoje iš emigrantų šeimų paimtus vaikus dėl netinkamos jų priežiūros, ir apgailestaujama, kad skiriant trumpalaikę globą, biologinė šeima ir artimieji giminaičiai ignoruojami. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog vaikų tėvai ir giminaičiai susiduria su problemomis, norėdami gauti informacijos iš Norvegijos atsakingų institucijų apie paimtus vaikus.
„Rekomendacijoje taip pat pabrėžiama būtinybė atsiklausti vaiko, kurioje šalyje ir su kuo jis norėtų gyventi. Žinoma, jei tai leidžia vaiko amžius“, - spaudos konferencijoje pabrėžė B. Vėsaitė.
Paklausta, kaip elgtis su norvegų vaiko teisių apsaugos tarnybomis susidūrusiems Lietuvos piliečiams, kol Norvegija neratifikavo Hagos konvencijos, Seimo narė patarė kuo daugiau ir intensyviau bendradarbiauti su visomis institucijomis, Lietuvos ambasada Norvegijoje, jų vaikų apsaugos tarnyba, „nors ir suprantama, kad tai yra beviltiška“.
„Ne visada tai būna labai sudėtingi atvejai. Statistika rodo, jog vaikai iš lietuvių šeimų paimami itin retai“, - sakė B. Vėsaitė.
„Barnevernet“ akiratyje 53 tūkst. Norvegijoje gyvenančių vaikų
Per pastaruosius trejus metus į Lietuvos ambasadą Norvegijoje dėl tarnybų paimtų vaikų kreipėsi apie 10 Lietuvos piliečių. Kaip DELFI yra sakiusi Lietuvos ambasados Norvegijoje pirmoji sekretorė Jurgita Bilvaisienė, dauguma bylų išsisprendė šeimų naudai.
Lietuvos ambasados Norvegijos duomenimis, šio metu „Barnevernet“ akiratyje iš viso yra 53 tūkst. Norvegijoje gyvenančių vaikų. 87 proc. jų gyvena savo šeimose. 17 proc. atvejų laikomi komplikuotais, tad vaikams teikiama laikina arba nuolatinė globa. Kaip pabrėžė ambasados atstovė, Lietuva šiuo požiūriu - išskirtinė, absoliuti dauguma tėvų tinkamai rūpinasi savo vaikais, tarnybų dėmesio sulaukia vos vienas kitas atvejis.
