„Gali atsitikti, kad balsai iš Bismarko eros skambės vis garsiau – prieš Rusiją neįmanoma laimėti, ji turi nesibaigiančius resursus, ji tarsi koks gamtos ar džiunglių dėsnis. Negalima pasiduoti šioms nuotaikoms, Ukraina gali laimėti, Rusija gali pralaimėti ir mes tai žinome iš patirties“, – šeštadienį trisdešimtmetį mininčios partijos suvažiavime dėstė G. Landsbergis.
Savo kalboje jis itin daug dėmesio skyrė karui Ukrainoje ir Lietuvos indėliui siekiant, kad Ukraina laimėtų prieš agresorę.
„Norėčiau, kad trisdešimtmetį švęstume ramesniais laikais“, – pažymėjo G. Landsbergis ir tikino dažnai sulaukiantis klausimo, kodėl Lietuva padeda Ukrainai.
„Be pragmatiško atsakymo, kad Ukraina išties kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už kitus, esančius netoliese, kuriems agresorius gali grasinti, yra ir dar vienas atsakymas. Lietuva yra gimusi iš laisvės troškimo ir vėl atgimusi iš jo. Laisvė yra mūsų genetinio kodo dalis. Ir mes laisvę mylinčius žmones atpažįstame tarsi brolius ar seseris, nepaisant geografijos, kultūrinių ar kalbinių skirtumų“, – dėstė politikas.
Jis priminė, kad prieš karą Ukrainoje mes lietuviai ėjome į gatves už Sakartvelą, 2014-aisiais ėjome į gatves kartu su Ukrainos jaunimu, reikalaujančiu europietiškos ateities, ėjome drauge su baltarusių tauta, padedame Moldovai ir jos žmonėms.
Lietuvos laisvė, pasak G. Landsbergio, gimė iš galios politikos paneigimo, „kad tik tas, kuris turi tankų, yra teisus“.
„Bismarko suformuluotas realizmas, kad pasaulyje, tarsi džiunglėse laimi stipriausias, paneigtų tokių valstybių kaip Lietuva galimybes egzistuoti. Mūsų laisvės kova paneigia tai, įrodo, kad širdies ir tikėjimo laisve jėga yra stipresnė. Ir tas tikėjimas, ta atmintis, šiandien yra pagrindinis variklis padėti Ukrainai“, – teigė TS-LKD lyderis ir pabrėžė, kad kova už Ukrainos laisvę dar nėra laimėta, karas nepriartėjo prie pabaigos.
Kritika Vakarams
Už tai, pasak G. Landsbergio, atsakingi Vakarai.
„Vakarų partnerių neapsisprendimas, atidėliojimas tiekti ginkluotę leido V. Putino kariuomenei įsitvirtinti ir įsikasti giliuose apkasuose. Kiekvienas atkovotas centimetras reikalauja didžiausios ukrainiečių aukos.
Vakaruose įsitvirtino pasakymas: būsime su Ukraina tiek, kiek reikės, tol, kol ukrainiečiai judės. O jei nebegalės judėti, reiškia, nebūsime?“ – iškėlė klausimą politikas.
„O jei mes patys esame atsakingi už tai, kiek ir kaip ukrainiečiai gali judėti? Jeigu įranga būtų patiekta anksčiau, jeigu jos būtų pateikta daugiau, gal rezultatą šiandien matytume jau kitokį“, – svarstė G. Landsbergis.
Jis paragino įsivaizduoti, su kokia realybe susidurtume, jei Vladimiras Putinas ir Rusija laimėtų karą Ukrainoje, ir tą realybę įvardijo: nuolatinė grėsmė Ukrainai, blokuota Juodoji jūra, Moldova, Sakartvelas, Armėnija susidurtų su nauju spaudimu.
„Grėsmės nesibaigs tik mūsų regione, nes pralaimėjus laisvei, nelaisve plėstis norinčios šalys įvertins, kad tai – jų šansas. Laisvė nesugebėjo apsiginti – geresnės progos gali ir nebebūti. Visos laisvę mylinčios tautos šiandien turi remti Ukrainos laisvės kovą“, – mintį apibendrino G. Landsbergis.
Ragina nepasiduodi populizmui
Jis tvirtino, kad Lietuvos balsas dėl Ukrainos turi būti aiškus ir garsus: Ukraina turi laimėti kare, diplomatijoje.
„Turi ne tik atsiimti teritorijas užgrobtas nuo 2014-ųjų metų, bet tapti NATO ir Europos Sąjungos nare. Turi sulaukti teisingumo tarptautiniame tribunole bei teisingos kompensacijos ir atstatymo to, kas buvo sugriauta. Lietuva už tai kovos iki Ukrainos pergalės“, – tęsė partijos pirmininkas.
Kalbos pabaigoje jis priminė, kad artėja naujas politinis sezonas ir priešrinkiminis laikotarpis. Jo metu G. Landsbergis paragino nepaliauti kovoti už laisvę ir būti pasiruošusiems prisiimti didesnę naštą, taip pat ragino nepasiduodi „populizmo virusui“.
„Artėjant rinkimams, iš visų kraštų pasipils pigių, greitų ir paprastų sprendimų valstybės problemoms spręsti. Populizmas silpnina valstybę, apmulkina sprendimų paprastumu ir tik nutolina tikrų sprendimų priėmimą. Tai galioja ir Lietuvai, tai galioja ir mūsų partijai“, – kalbėjo TS-LKD vadovas.
Jis pabrėžė, kad laisvė, kurią iškovojome, Lietuvoje turi galioti visiems, o dabar taip esą nėra.
„Nepamirškime, kad laisvė, kurią laimėjome Kovo 11-ąją, nėra garantuota ir visiems Lietuvoje. Dar skirstome žmones į grupes ir pogrupius, kuriems galioja kitos taisyklės. Laisvę iškovojome visiems, visiems ji ir turi galioti. Kol taip nėra, dalį Sovietų Sąjungos esame palikę gyvuoti“, – teigė G. Landsbergis.
Šeštadienį 30-metį mininčią TS-LKD suvažiavime pasveikino koalicijos partneriai Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, partiją patvirtino suvažiavimo deklaraciją pavadinimu „Jungdami giname ir auginame Lietuvą“.
Mano, kad Ukraina jau sulaukė spaudimo derėtis su Rusija
Kalbinamas žurnalistų, G. Landsbergis nurodė manantis, kad Ukraina jau sulaukė Vakarų spaudimo sėsti prie derybų stalo su šalį užpuolusia Rusija.
„Manau, kad jau sulaukė“, – šeštadienį komentavo šalies diplomatijos vadovas, paklaustas, ar rudenį Kyjivas gali pajausti realų spaudimą pradėti derybas, pridurdamas, kad oficialių žinių apie tai neturi.
„Nebūtinai iš pagrindinių partnerių, bet apskritai tokių kalbų girdisi – kaip čia būtų. Tai yra labai svarbus momentas“, – pažymėjo jis.
Pats prašymų daryti įtaką Ukrainos politikams ministras nurodė nesulaukęs.
Visgi, jis prognozavo, kad susilpnėjus Vakarų šalių karinei paramai ukrainiečiams, Kyjivo gynybinė galia gerokai sumenktų.
„Jeigu dabar nustotų ginklų tiekimas arba jis sumažėtų iki tokio lygmens, kad neatsinaujintų praradimai fronte – tai reiškia, kad Ukrainos galimybės spausti tą fronto liniją irgi mažėtų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Retai vertinamas faktas, kad realybė, kuri kurtųsi iš Ukrainos lėtėjimo, būtų nepaprastai pavojinga – tiek pačiai Ukrainai, tiek ir Lietuvai. Pasaulyje tai būtų naujas fenomenas“, – įspėjo jis.
Apie prezidento rinkimus: esu per milimetrą nuo atsakymo
Žurnalistų G. Landsbergis buvo paklaustas ir apie artėjančius prezidento rinkimus, tačiau jis pats sakė apie tai galvojantis „minimaliai“.
„Kodėl minimaliai galvoju apie tai? Tiesiog kitų rūpesčių labai daug – prasideda politinis sezonas. Taip pat ir tarptautinis politinis sezonas, kuriam nuoširdžiai skiriu daugiausiai dėmesio“, – aiškino jis.
Visgi, ministras patikino, kad greitu metu pateiks konkretų atsakymą.
„Esu per milimetrą nuo atsakymo, bet paliksiu dar toliau“, – tenurodė jis.
Neieškos viceministro į Adomėno vietą
Po to, kai viceministras Mantas Adomėnas pranešė paliekantis postą, mat, prisipažino vairavęs neblaivus, Užsienio reikalų ministerijos vadovybės komanda sumažėjo.
Tačiau, kuo pakeisti iš pareigų pasitraukusį M. Adomėną, pasak G. Landsbergio, šiuo metu neieškoma. Kadenciją ministerijoje jis ketina baigti su trimis viceministrais.
„Suprantame, kad liko metai iki rinkimų. Yra ganėtinai sudėtinga pakeisti“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis, akcentuodamas, kad šiuo metu veiklą tęsiantys viceministrai Jovita Neliupšienė, Egidijus Meilūnas bei Jonas Survila yra tolygiai pasidalinę funkcijas.
Visgi, politikas pripažino, kad darbas su keturiais viceministrais buvo pasiteisinęs sprendimas.
„Manau, kad šiame etape greičiausiai apsiribosime trijų viceministrų darbu. Nepaisant to, kad norėčiau turėti keturis viceministrus – tai buvo pasiteisinęs sprendimas“, – nurodė jis.
Tuo metu J. Neliupšienė šių metų pavasarį buvo paskirta vadovauti Europos Sąjungos misijai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į jos postą, anot G. Landsbergio, bus ieškoma naujo pareigūno, o paruošiamieji darbai – jau vyksta.
„Dėl Jovitos Neliupšienės – manau, kad rasime, kuo pakeisti, kai ji jau išvyks. Bet tą pranešime šiek tiek vėliau“, – sakė konservatorius.
„Apie Jovitos išvykimą žinojome iš anksto, tai galėjome pasiruošti ir šiek tiek tam tikrų pasiruošiamųjų darbų yra padaryta“, – patikino jis.
Atsakė į kritiką dėl mokesčių reformos
Šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje socialdemokratų (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė neslėpė pasipiktinimo valdžios vykdomomis reformomis bei esama situacija šalyje.
V. Blinkevičiūtės teigimu, Vyriausybės inicijuota mokesčių reforma žlugo, valdantiesiems nusprendus reformos neskubėti priimti šiais metais.
LSDP pirmininkės manymu, konservatoriai savo poelgiais „įvarė visą koaliciją į kampą“. Pasak V. Blinkevičiūtės, konservatoriai visą kadenciją „tempė gumą“, o tada „iš užančio ištraukė nedakepusią reformą“.
Į tai atsakydamas G. Landsbergis teigė, jog socialdemokratai turėtų ne reikšti kritiką konservatorių parengtai mokesčių reformai, o, atvirkščiai, būti suinteresuoti, kad ją pavyktų įgyvendinti.
„Aš nespėju susekti socialdemokratų kritikos, nelabai ja stebiuosi, opozicija daro opozicijos darbą. Socialdemokratai turi visas galimybes padėti – ypatingai mokesčių reformai“, – žurnalistams komentavo konservatorių lyderis.
Politikas atkreipė dėmesį, kad panašios nuostatos dėl mokestinių pakeitimų yra ir LSDP programoje.
„Nes kaip ir partnerystės įstatymas, taip ir mokesčių pakeitimai, dauguma jų yra socialdemokratų programoje – ne skaičiukais, o principais, apie kuriuos ir mes kalbame savo programoje“, – akcentavo G. Landsbergis.
„Tiesą sakant, ir koalicijos partneriai, yra pritarę tai pačiai programai. Taip kad visi surėmę pečius galėtume apsaugoti nuo menamo ar galimo žlugimo“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę posėdžiavusi koalicijos taryba sutarė, kad dėl mokesčių reformos toliau bus diskutuojama atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų nusikels ir į kitus metus.
