Apie tai parlamentaras pranešė feisbuke.

„Ar čia yra normalu, kad ministrė turi keliais vaikščioti ir prašyti, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka, o policija maldauti pagelbėti susitvarkant su chuliganais? Kaip gali atskira statutinė institucija pati sau spręsti kada vykdyti savo pareigas, o kada neatsiliepinėti telefonu? Generolas Ričardas Pocius yra Sauliaus Skvernelio bičiulis. Prisiminkim, kad VST vadovybė buvo Kaune, bet tuometinis ministras Skvernelis 2015 m. vado kabinetą specialiai perkėlė į Vilnių, kurį užėmė vilnietis gen. Pocius. Dabar S. Skvernelis vaikšto po televizijas ir gina savo statytinį, kuris leidžia sau neatsiliepinėti telefonu ir nebūti darbo vietoje. Kaži, ar kai skambina S. Skvernelis, generolas irgi nekelia telefono?“, – rašo jis.

K. Masiulis priduria, kad po šios istorijos jam peršasi viena išvada – VST turi būti prijungta prie policijos.

„Būtų mažiau generolų, o daugiau atsakomybės. Ketinu inicijuoti šitokią reformą“, – rašo jis.

Apie tai, jog gali būti svarstoma VST padaryti policijos padaliniu, interviu Delfi užsiminė dabar jau buvęs VST vadovas Ričardas Pocius.

„Aš matau, kad tarnyba priverstiniu būdu vedama į sunaikinimą, o norint ją sunaikinti, reikia nukirsti vadovą, pasistatyti nuolankų, kuris nesakys tiesos į akis ir jį bus galima reguliuoti kaip savo šuniuką. O kad užkulisiuose kalbama apie tarnybos prijungimą prie policijos, kuri nyksta, ir kurioje nepasiteisino jokios reformos...“, – kalbėjo jis.

VST palikęs jos vadovas R. Pocius interviu Delfi pareiškė, jog ministrė A. Bilotaitė per riaušes prie Seimo delsė priimti sprendimus. Jo teigimu, po šio įvykio santykiai su ministre tapo įtempti, jis ne kartą sulaukė raginimų trauktis.

Matelis: Pocius galėjo būti Skvernelio akys ir ausys

Konservatorių frakcijos narys Bronislovas Matelis feisbuke antradienį rašo, kad visi apie generolo R. Pociaus priekaištus ministrei kalba kažkaip „apie ir greta“, tačiau situacija daug paprastesnė.

Pasak Seimo nario, generolas nuo pat paskyrimo buvo stipriai įsivėlęs į politiką, palaikė draugiškus santykius su jį į pareigas paskyrusiu Sauliumi Skverneliu, jie dažnai bendraudavo ir, tikėtina, pasikeisdavo itin svarbia informacija.

Anot jo, šis žmogus galėjo būti politiko S. Skvernelio ausys ir akys VRM sistemoje.

„Atkreipkite dėmesį į tai, kad vos tik paskyrus ministre A. Bilotaitę, jai dar nepradėjus dirbti, S. Skvernelis pradėjo šaukti apie esą kompetencijų neturinčią ministrę, o R. Pocius pradėjo atvirai ignoruoti ministrę, taip bandant priversti ją atsistatydinti. Kiekvienam politikui tokie žmonės yra naudingi. Jie padeda kovoti taip pat ir su saviškiais, konkuruojant dėl įtakos partijoje. O premjero S. Skvernelio aplinkoje tų vidinių kovų būta labai daug“, – rašo jis.

Pasak B. Matelio, tokia situacija be galo pavojinga valstybei, nes tokie įsismarkavę generolai gali peržengti raudonas linijas ir sukelti ginkluotą maištą. Mažiau pavojinga, kai panašiai maištauja, tačiau darbo nepalieka ir vis politikuoja kitos srities valstybės tarnautojas.

„Demokratinėje valstybėje yra atskirti karjeros tarnautojai ir politikai. Žmogus laisvas pasirinkti, ar dalyvauja politikoje, politinėse intrigose, ar daro karjerą kažkurioje srityje. Panašu, kad R. Pocius keletą metų sėdėjo ant tų dviejų kėdžių. Keista aplinkybė, kad pats pasiprašė atleidžiamas, po kelių dienų generolas, tikriausiai su kažkuo pasitaręs, sukėlė politinį skandalą. Neabejoju, kad ministrė A. Bilotaitė privalo atvirai paaiškinti situaciją, visuomenė turi teisę žinoti, bet neturėtų pamiršti ir apie bandymus neleistinais metodais paveikti politinę valdžią, nes iškilę pavojai vėliau gali atsigręžti ir prieš bet kurią kitą vyriausybę“, – teigia parlamentaras.

Jo teigimu, net ir šiuo metu opozicijoje esančios partijos, prieš priimdamos sprendimus, turėtų susimąstyti, nes jeigu vieno politiko rankose bus sukoncentruota svarbi informacija, įtakos svertai, tai toji atsiradusi jėga bet kuriuo metu politinėje kovoje gali būti panaudota ir prieš juos pačius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)