Pirmasis dalykas, kuris krenta į akis, – formalus, kad įstatymo projektas vadinasi nebe Partnerystės, o Civilinės sąjungos. Daugiau konkretūs dalykai, jį skiriantys nuo pirmojo bandymo, yra susiję su tokių santykių registravimo forma.
Rengėjai nusileido, ir siūlo leisti civilinę sąjungą registruoti nebe Civilinės metrikacijos biure, kas anksčiau kėlė daliai parlamentarų didelį nepasitenkinimą, bet pas notarą. Taip pat nebelieka galimybės asmenims rinktis vienas kito pavardę.
Nėra jokių pasikeitimų dėl tėvystės arba įvaikinimo dalykų, kaip ir anksčiau partnerystė, taip ir dabar civilinė sąjunga šių klausimų neapibrėžia. „Delfi“ gauta lentelė parodo esminius skirtumus nuo pirminio varianto, kuriuo buvo nesėkmingai bandoma įteisinti partnerystę.
Lentelėje esantis stulpelis dėl partnerystės atspindi Laisvės partijos pasiūlymus, bet jiems patvirtinti šiuo metu nėra politinės valios.
Numatoma, kad, jeigu įstatymui pritartų Seimas, ir jį pasirašytų prezidentas, tai jis įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki to laiko Vyriausybė turėtų priimti jo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.
Keitėsi apibrėžimas
Mažiau emocingas nei partnerystės yra ir pats civilinės sąjungos apibrėžimas: „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio santykius“.
Tuo metu partnerystė buvo apibrėžiama, kaip „ dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“. Kritikams jis kliuvo, nes per daug siejosi su šeimos sąvoka.
Civilinės sąjungos įstatymo projekte numatomos partnerių pareigos vienas kitam: „partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo“.
„Jeigu vienas partneris dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas partneris“, – rašoma projekte.
Registruoja notaras
Pagal įstatymo projektą, asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turi būti sulaukę pilnametystės, nesiejami artimų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.
Įregistravęs civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu.
Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali įregistruoti civilinės sąjungos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą įregistruoti civilinę sąjungą gali duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali įregistruoti civilinės sąjungos.
Civilinė sąjunga įsigalioja nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras.
Galimas atstovavimas kito vardu
Pagal įstatymo projektą, vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti.
„Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito partnerio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto partnerio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas.
Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito partnerio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir kad tokio leidimo davimas atitinka abiejų partnerių interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per nutartyje nurodytą terminą“, – rašoma įstatymo projekte.
Pagal jį, teismas, nustatęs, kad partneris veikia priešingai kito partnerio, bendrų nepilnamečių vaikų ar kito partnerio nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą leidimą pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Tokia teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu – viešam registrui.
Nutraukia notaras arba teismas
Įstatymo projekte numatyta, kad civilinė sąjunga pasibaigia: kai partneriai sudaro santuoką arba ją nutraukia bendru sutikimu. Taip pat, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą. Arba, kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu.
Jeigu abu partneriai sutaria dėl sąjungos nutraukimo, neturi bendrų nepilnamečių vaikų, tuomet tą gali atlikti notaras. Kitais atvejais – teismas.
Partneriai, kreipdamiesi į notarą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo bendru sutikimu, notarui turi pateikti rašytinį susitarimą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame turi būti aptarti vienas kito išlaikymo, turto padalijimo klausimai ir kitos turtinės teisės ir pareigos.
Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, turi teisę nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu teismine tvarka.
Tokiu atveju partneriai pateikia savo gyvenamosios vietos teismui bendrą prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą ir susitarimą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame turi būti aptarti bendrų nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, turto padalijimo klausimai ir kitos turtinės teisės ir pareigos.
Pagal įstatymo projektą, partneris, norėdamas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą vienašališkai, pateikia savo gyvenamosios vietos teismui prašymą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo. Prašyme privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam partneriui ir bendriems nepilnamečiams vaikams, jeigu tokių yra.
Teismas, nutraukdamas įregistruotą civilinę sąjungą, išsprendžia bendrų nepilnamečių vaikų ir partnerių vienas kito išlaikymo, bendrų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, nustato skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su bendrais nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką bei išsprendžia turto padalijimo ir kitus klausimus, susijusius su partnerių turtinėmis teisėmis ir pareigomis, išskyrus atvejus, kai partneriai išlaikymo, turto padalijimo ir kitus su turtinėmis teisėmis ir pareigomis susijusius klausimus yra aptarę sutartyje.
Pagal įstatymo projektą, civilinė sąjunga laikoma nutraukta ar pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo notarine tvarka patvirtinto abiejų partnerių prašymo nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą įsigaliojimo dienos. Notarine tvarka patvirtintas abiejų partnerių prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą įsigalioja kitą darbo dieną nuo notarinio patvirtinimo dienos.
Civilinę sąjungą negaliojančia gali pripažinti tik teismas. Dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia turi teisę kreiptis partneris, partnerio globėjas, rūpintojas, prokuroras ar bet kuris kitas asmuo, kurio teises ir teisėtus interesus civilinės sąjungos įregistravimas pažeidė.
Turto reikalai
Įstatymo projekte apibrėžiami ir klausimai, susiję su partnerių turimu ir įgyjamu turtu. Pagal jį, turtas, įregistruotos civilinės sąjungos laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe.
Preziumuojama, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip.
Norintys įregistruoti civilinę sąjungą asmenys arba civilinę sąjungą įregistravę partneriai , pagal įstatymo projektą, turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato savo turtines teises ir pareigas civilinės sąjungos metu, taip pat civilinei sąjungai pasibaigus.
Tokia sutartis ir jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka.
Turtu, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, partneriai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad vienam partneriui sudarant sandorį yra gautas kito partnerio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito partnerio sutikimas, rašoma įstatymo projekte.
Partneris be kito partnerio rašytinio sutikimo, pagal įstatymo projektą, neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisių į turtą.
Sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu partneriai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš partnerių turi kito partnerio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.
Jeigu partneris negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikroje srityje arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį kito partnerio prašymu gali duoti teismas.
Jeigu sandoris yra sudarytas be kito partnerio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs partneris gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti.
Jeigu per vieną mėnesį partneris sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito partnerio sutikimo. Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra kito asmens partneris, tai sandorio jis gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu partneris melagingai pareiškė, kad kito partnerio sutikimas sudaryti sandorį yra, rašoma įstatymo projekte.
Sandoriai, kurie buvo sudaryti pažeidžiant taisykles, pagal sutikimo nedavusio partnerio ieškinį gali būti pripažinti negaliojančiais per vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai partneris sužinojo ar turėjo sužinoti apie sandorio sudarymą, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo, kuriam turtas perleistas, įkeistas ar išnuomotas, buvo sąžiningas.
Apie nuomą
Pagal įstatymo projektą, jeigu partneriai gyvena gyvenamojoje patalpoje pagal nuomos sutartį, tai partneris, sudaręs nuomos sutartį, be kito partnerio rašytinio sutikimo neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti gyvenamosios patalpos arba perleisti teises pagal nuomos sutartį. Partneris, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti jį negaliojančiu.
Partneris, kuriam bendram gyvenimui naudojama gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito partnerio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Partneris, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas.
Asmeninė partnerių nuosavybė
Pagal įstatymo projektą, asmenine partnerių nuosavybe pripažįstamas turtas: abiejų partnerių atskirai įgytas iki civilinės sąjungos įregistravimo; partneriui dovanotas ar jo paveldėtas po civilinės sąjungos įregistravimo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas abiem partneriams kaip bendroji dalinė ar kitos rūšies nuosavybė.
Taip pat – partnerių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos.
Tai – ir lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam partnerio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu partneriai bendrai; lėšos, vieno partnerio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio partnerio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
Taip pat – partnerio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta partnerio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno partnerio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno partnerio asmeninė nuosavybė.
Asmeninis turtas, kurį vienas partneris laikinai perduoda kitam partneriui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio partnerio asmeninė nuosavybė.
Kaip su turtu skyrybų atveju?
Skyrybų atveju, pagal įstatymo projektą, visas turtas, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, gali būti padalytas partneriams jų susitarimu arba teismo sprendimu.
Teismo sprendimu dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, teismas pirmiausia nustato bendrąja daline nuosavybe esantį partnerių turtą ir vieno ir kito partnerio asmeninį turtą.
Jeigu, sudarius partnerių turto balansą, paaiškėja, kad liko bendrąja daline nuosavybe esančio partnerių turto, šis turtas (išskyrus išimtinius atvejus) padalijamas partneriams lygiomis dalimis.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų partnerių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem partneriams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam partneriui, kartu jį įpareigojant kompensuoti kitam partneriui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į bendrų nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.
Teismas turi teisę nesilaikyti lygių dalių principo, jeigu, atsižvelgiant į partnerių nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam partneriui priteisti didesnę turto dalį.
Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo civilinės sąjungos pabaigos momento.
Teismas, priimdamas sprendimą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimo pasibaigus įregistruotai civilinei sąjungai, gali priteisti išlaikymą buvusiam partneriui, kuriam toks išlaikymas reikalingas, jeigu jis to reikalauja ir jeigu išlaikymo klausimai neišspręsti partnerių sudarytoje sutartyje.
Jeigu teismas nesprendė dėl partnerių bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, partneris, kuriam reikalingas išlaikymas, per tris mėnesius nuo įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos gali kreiptis į teismą su prašymu, kad teismas jam priteistų išlaikymą iš buvusio partnerio.
Teismas, priimdamas sprendimą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimo pasibaigus įregistruotai civilinei sąjungai, gali priteisti išlaikymą bendriems nepilnamečiams vaikams, kuriems toks išlaikymas reikalingas, jeigu vienas iš partnerių to reikalauja ir jeigu išlaikymo klausimai neišspręsti partnerių sudarytoje sutartyje.
Jeigu partneriai būstą nuomojasi, teismas, atsižvelgdamas į įregistruotos civilinės sąjungos trukmę, partnerių bendrų nepilnamečių vaikų interesus, partnerių amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa tam partneriui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įpareigoti partnerį, kuriam palikta teisė naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa, išmokėti kitam partneriui piniginę kompensaciją, susijusią su kitos gyvenamosios patalpos ieškojimo ir persikėlimo išlaidomis.
Paveldėjimo klausimai
Pagal įstatymo projektą, palikėją pergyvenęs partneris paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais partneris paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant partnerio.
Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, partneris paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu partneris paveldi su antros eilės įpėdiniais, partneriui priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, partneris paveldi visą palikimą.
Pagal šio straipsnio nuostatas palikimą paveldi palikėją pergyvenęs partneris tik jeigu partnerio mirties dieną partneriai buvo įregistravę civilinę sąjungą.
Aptarė konstitucinius klausimus
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad jie parengti, siekiant sureguliuoti ir teisiškai apsaugoti bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų turtinius ir neturtinius teisinius bendro gyvenimo – civilinės sąjungos – santykius.
Jame akcentuojama, kad iki šiol nėra išpildytos 2001 m. liepos 1 dieną įsgaliojusio Civilinio kodekso nuostatos dėl bendrai gyvenančių asmenų, nesudariusių santuokos (partnerių), teisinių santykių.
„Nepaisant to, kad šiuo metu nėra įtvirtintas ir galiojantis partnerių santykius reglamentuojantis teisinis reguliavimas, faktiniai partnerių santykiai gyvenimiškai egzistuoja, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir žemiau pateikiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, šie santykiai privalo būti teisiškai sureguliuoti“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Jame minimas 2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ ,
„Šiame nutarime, be kita ko, buvo išaiškinta, kad pagal Konstituciją, inter alia, jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia, santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė turi pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeiminiai santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeiminius santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos narių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį) ir kt.)“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Kartu atkreiptas dėmesys, kad 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
„Nutarime Konstitucinis Teismas akcentavo, jog, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Kita vertus, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į objektyvius ir konstituciškai pagrįstus kriterijus, gali būti nustatytas diferencijuotas valstybės globos ir paramos šeimai teisinis reguliavimas“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Taigi, anot įstatymo projektų rengėjų, „Konstitucinio Teismo suformuota teisinė doktrina suponuoja, jog bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų turtiniai ir neturtiniai teisiniai santykiai privalo būti teisiškai sureguliuoti ir apsaugoti, nepažeidžiant lygiateisiškumo bei diskriminacijos draudimo principų“.
