Kalbėdamas bendriau, D. Žalimas pabrėžė, kad prezidentas pirmiausia turi būti lygiai teisingas visiems, kas, anot jo, reiškia pagarbą, atsakingą pareigų vykdymą ir atvirumą visuomenei.
„Čia prieštarauja tam, ką mes matome pastaruosius ketverius metus praktikoje, ir kas turi, mano požiūriu, apgailėtinų pasekmių gal daugiau užsienio politikos, bet ir nacionalinio saugumo sferoje apskritai, kada prezidentas, deja, nepaiso šitų konstitucinių imperatyvų ir tampa vienu iš politinio lauko kovotojų, nors turėtų, pagal Konstituciją, būti greičiau mediatoriumi, ir šiek tiek būti aukščiau visų“, – pažymėjo D. Žalimas.
Prezidentas jokiu būdu nėra viršininkas, kurio reikia klausyti, nėra ir vyriausiasis brolis, kuriam reikia paklusti, teigė kandidatas.
„Man tokia retorika nepriimtina“, – sakė jis sureaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos patarėjos Astos Skaisgirytės žodžius, kad jaunesnysis brolis (Vyriausybė) turi klausytis vyresniojo (prezidento).
„[Prezidentas] turi gerbti visus, nesijausti valstybėje nei monarchu, nei viršininku, nei dvaro ponu, o būtent stengtis išgirsti kiekvieno nuomonę, priimti pasvertus, pagrįstus sprendimus, ir kas svarbiausia, – būti atviru, turiu omenyje, aiškinti sprendimus visuomenei rodant ir tam tikrą lyderystę, ko, man atrodo, vėlgi, čia ne vien šitose srityse, bet apskritai, pastaruosius ketverius metus nėra“, – vertino D. Žalimas.
„Jeigu prezidentas propaguoja, pavyzdžiui, <...> viduramžiškas arba atsilikusias rusų pasaulio nuostatas žmogaus teisių srityje, aš manau, tai turi tam tikras netiesiogines ir ne itin teigiamas pasekmes, kai reikia kalbėtis su partneriais Vakaruose“, – pridūrė jis.
Pozicija dėl Ukrainos
Kalbėdamas konkrečiau apie užsienio politiką, D. Žalimas teigė, jog ji turi būti vertybinė – tą esą liepia ir Konstitucija. Lietuva, jo matymu, turėtų stengtis demonstruoti lyderystę NATO ir Europos Sąjungos (ES) sprendimų priėmimo procese, nacionalinius interesus transformuoti į bendrus sąjungininkų interesus.
„Visa tai, kas yra vykdoma ir pradėta, turi būti tęsiama ir toliau, bet aš manau, Lietuva galėtų savo pavyzdžiu demonstruoti aktyvesnę lyderystę, pavyzdžiui, dėl gynybos finansavimo klausimo, kai kuriais kitais klausimais“, – paminėjo pretendentas į prezidentus.
Lietuva, jo matymu, taip pat turėtų demonstruoti didesnę lyderystę laisvės gynyboje nuo Ukrainos iki Taivano, telkti sąjungininkų paramą Ukrainos pergalei pasiekti. D. Žalimas Ukrainos pergalę kare teigė suprantantis kaip visišką teritorinio vientisumo atstatymą su 1991 metų sienomis.
„Jokie kiti tarpiniai susitarimai nėra Ukrainos pergalė. Turi būti atstatyta tarptautinės teisės viršenybė“, – pažymėjo pretendentas.
D. Žalimas tikino, jog pasisako už Ukrainos narystę NATO ir ES, ir tam pasiekti, anot jo, galima paieškoti lankstesnių formulių. Taip pat, anot jo, turi veikti specialus tribunolas už Rusijos agresijos nusikaltimus Ukrainoje.
„Jeigu tokio tribunolo nebus, mes realiai apie kokią nors tarptautinę teisę galime kalbėti tik teoriškai ir tik vadovėliuose, jeigu specialus tribunolas agresijai prieš Ukrainą nebus sukurtas“, – kalbėjo D. Žalimas.
Jo įsitikinimu, Vakarai turi rasti ryžto nukreipti Rusijos įšaldytas lėšas Ukrainos ginklavimui, žalos atlyginimui, šalies atstatymui. Tai, anot D. Žalimo, būtų veiksmingesnė priemonė už daugelį sankcijų paketų.
„To Lietuvos prezidentas turėtų siekti ir rodyti tam iniciatyvą“, – pridūrė pretendentas.
Teigia, kad nuo Kinijos negalime būti priklausomi
Paminėdamas Baltarusiją ir Aleksandro Lukašenkos režimą, D. Žalimas tikino, kad nėra suartėjimo su šiuo režimu šalininkas.
Dar vienas kandidato įvardytas prioritetas užsienio politikoje – aktyvesnė ekonominė diplomatija diversifikuojant ekonominius ryšius ir tiekimo grandines.
„Tas vyksta ir tai yra susiję su kitu klausimu – Indijos ir Ramiojo vandenyno šalimis. Be abejo, tą reikia daryti. Mes negalime būti strategiškai priklausomi nuo tokių veikėjų kaip Kinijos Liaudies Respublika, kuri – savaime suprantama – yra grėsmė nacionaliniam saugumui“, – paminėjo D. Žalimas.
Jis tikino, kad laikytųsi dabar brėžiamos užsienio politikos krypties plėtodamas santykius su Taivanu.
„Čia nekalbu apie vienos Kinijos politikos kvestionavimą, bet būtent apie demokratinį taivaniečių apsisprendimą, apie paramą jam. Taivaniečiai akivaizdžiai yra apsisprendę kuri liberalią demokratiją. Aš tikrai manau, kad virš 20 mln. žmonių negali būti visiškai neatstovaujami ir absoliučiai izoliuoti. Juo labiau, mes turime visišką vertybinį bendrumą. Aš kartais net stebiuosi, kiek yra bendros problemos konstitucinės teisės požiūriu Taivane ir Lietuvoje“, – dėstė kandidatas.
Užsimindamas apie santykius su Kinija, D. Žalimas teigė, kad prezidentas turi galią šiuo klausimu imtis stabilizuojančio vaidmens.
„Gal kitą kartą prezidentas nepanaudoja savo galių ta prasme, kad <...>, galbūt, strategiją atskirais užsienio politikos klausimais galima būtų tvirtinti, be abejo, pasitarus su Vyriausybe, su užsienio reikalų ministru. Tai stabilizuotų šiek tiek Lietuvos užsienio politiką, nes mes santykiuose su Kinija turėjom nuo didžiulio atšilimo laikotarpio Dalios Grybauskaitės metais, ir vizitas Pekine buvo, iki staiga, atrodo, visiškai priešingos linijos. Bet šiaip tų linijų priešinti gali ir nereikėtų. Tiesiog santykiai su Kinija, mano požiūriu, išsisėmė, kitas dalykas, kokias jie kelia rizikas nacionaliniam saugumui. Kinija, matyt, turėtų interesų čia, kurie nebūtų suderinami su nacionaliniu saugumu“, – vertino D. Žalimas.
Palankiai žiūri į galimybę įvesti gynybos mokestį
Kalbėdamas nacionalinio saugumo tema, kandidatas teigė sutinkantis, kad gynybos biudžetą reikia didinti bent jau iki 3 proc. BVP 2025 metais.
„Bet reikia ne tik 3 proc. Reikia tiek, kiek reikia“, – pažymėjo jis.
Ilgainiui, anot D. Žalimo, Lietuvos gynybos finansavimas galėtų siekti ir 3,5 proc. BVP ir 4 proc. BVP.
Tiesa, kandidatas pabrėžė, kad gynybai numatytos lėšos turi būti panaudotos „ir atsakingai, ir veiksmingai“, šiems sprendimams reikalingas Seimo ir visuomenės palaikymas.
„Galima primesti iš viršaus sprendimą, kad didinam mokesčius, bet, jeigu žmonės nebus įsitikinę tokių sprendimų teisingumu, matyt, efektyvumas bus gerokai mažesnis“, – svarstė pretendentas.
D. Žalimas teigė pasisakantis ir už sąjungininkams reikalingos infrastruktūros sukūrimą Lietuvoje, ir už darnų nacionalinių pajėgumų vystymą.
„Tikrai nesu iš anksto nusistatęs prieš jokius sprendimus, bet, vėlgi girdėdamas ir įvairius balsus, aš matau ir tokį dalyką, kad reikėtų įsitikinti, kad ir esami pajėgumai yra deramai ir efektyviai aprūpinti“, – paminėjo jis, o bendrai teigė, kad gynyba – visų reikalas.
D. Žalimas tvirtino kartais pasigendantis, kad realiai būti stiprinama Šaulių sąjunga, didinamas jos narių skaičius, gerinamas integravimas į gynybą.
„Svarbu, kad kiekvienas žmogus pasijustų galintis įnešti prasmingą indėlį, o to vėlgi labai trūksta iš valdžios komunikavimo su žmonėmis. Daugelis žmonių, kaip pasirodo, nežino, ką veiktų karo atveju, nežino, kaip jie galėtų prisidėti“, – komentavo kandidatas.
Ar pritartų gynybos mokesčiams?
D. Žalimas apie galimybę juos įvesti iš esmės atsiliepė teigiamai, nors tikino, kad nepritartų didesniam pelno apmokestinimui, ir pabrėžė, kad įvedinėjant naujus mokesčius, apie jų poreikį būtina aiškinti visuomenei.
Tai, kad 40 proc. Lietuvos gyventojų pritaria gynybos mokesčio įvedimui, anot D. Žalimo, yra labai daug.
„Visuomenė rodo supratimą, rodo tam tikrą motyvaciją. Tai tokiomis sąlygomis galima, ar įvesti specialų mokestį, ar didinti procentus, bet tikrai nesinori imtis populistinių sprendimų ir, pavyzdžiui, didinti tik pelno mokestį, nes tai būtų tikrai populistinis sprendimas <...>. Tai šitą priemonę, be abejo, reikėtų svarstyti, žinoma, su plačiu visuomenės pritarimu. Ko trūksta man, tai to visuomenės motyvavimo“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus.
Vertina, kad į EVT galėtų vykti ir ministras pirmininkas
Paklaustas, kas Lietuvai turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje (EVT), D. Žalimas vertino, kad esant poreikiui, į posėdžius galėtų vykti ir ministras pirmininkas.
„Mano požiūriu, dabartinė praktika yra antikonstitucinė <...>. Prezidentas, taip, sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus, bet EVT klausimai užsienio politikos klausimais klasikine prasme dažnai nevadintini.
Kitas dalykas, kad [prezidentas užsienio politiką] vykdo kartu su Vyriausybe. Net ir prie dabartinės praktikos yra totaliai nepriimtina, kad dėl kažkokių asmeninių ambicijų (galima, matyt, ir kitokį paaiškinimą surasti) net užsienio reikalų viceministras neimamas į delegaciją. Bet šiaip normaliai, pagal Konstituciją, paskirstant atsakomybes, aš manau, prezidentui ir taip jų užtenka.
Tai EVT tada, kada nagrinėja, visų pirma, Vyriausybei priskirtinus klausimus, visiškai logiška, kad atstovautų ministras pirmininkas ar ministrė pirmininkė. Aš manau, prezidentas iš to tik daugiau laimėtų, nebūtina čia vaidinti didžiulio vado, kuris užima faktiškai visas įmanomas pozicijas“, – komentavo pretendentas.
Sako, kad Izraelio savigyna turi būti remiama
D. Žalimas išdėstė savo poziciją ir apie Izraelio–„Hamas“ karą. Izraelio savigyna turi būti remiama, teigė jis ir tuo pačiu reiškė abejones dėl kokių nors prasmingų derybų su „Hamas“ perspektyvos.
„Bet teisės viršenybė turi būti garantuojama, – pridūrė kandidatas. – Vykdant karines operacijas, kaip ir bet kur kitur, turi būti paisoma tarptautinės humanitarinės teisės normų. Ir tai yra didžiulė problema, kadangi, atrodo, jog kita pusė jų apskritai nepaiso <...>. Tai, pirmiausia, yra kovos su terorizmu rėmimas, Izraelio savigynos teisės palaikymas. Ir nekvestionuojant apskritai to politinio bendro sprendimo, kad Palestina yra, ji yra daugiau nei 100 valstybių netgi pripažįstama kaip valstybė, ir kad vis dėlto būtina rasti ilgalaikį, tvarų sprendimą, bet tikrai ne su teroristais.“
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.
