Visos vietos užpildytos

„Laisvų vietų tikrai nėra, visos užpildytos, bet laikinos paslaugos visą laiką laukia klientų. Sakyčiau, mūsų nakvynės namai tapo prestižiniu būstu tiems, kurie neturi specialiųjų poreikių, ar seniems žmonėms. Jau šiokia tokia įtampa atsiradusi nakvynės namuose, – pažymi direktorė kalbėdama apie užimtumą nakvynės namuose. – Dabar, jeigu reikėtų priimti kokį žmogų, turėtume statyti papildomas lovas.

Jeigu taip atsitiktų, statytume jas į rezervinį kambarį. Jis yra skirtas COVID-19 ar kitomis ligomis susirgusiems klientams. Jie juk vaikšto visur ir nebūtinai ten, kur švaru. Ne paslaptis, kad ir šiukšlynuose lankosi ar kitose purvinose vietose. Todėl būna, kad jie ir pakosti, peršalimo ligomis suserga. Tada kokias dvi tris paras apgyvendiname rezerviniame kambaryje.“

Taigi, R. Kaupienė sako, kad reikalui esant minėtame kambaryje būtų galima dar pastatyti kokias keturias lovas. O tokių problemų, kad atėjus šalčiams įstaiga atsisakytų padėti žmonėms, nebūna: „Jau daug metų sprendžiam šitą problemą visais įmanomais būdais, kad tik jie nesušaltų“.

Norint apsigyventi nakvynės namuose, būtina viena griežta sąlyga

Nenuostabu, kad visą laiką nakvynės namuose padaugėja žmonių spustelėjus šaltukui. Bet, kaip teigia pašnekovė, vyksta nuolatinė kaita – vienas ateina, kitas išeina.

„Tačiau nakvynės namai visada laukia žmonių, kuriems reikia kažkur prisiglausti. Duodame ir sriubos šiltos, arbatos. Naktimis ar vakarais, būna, policija atveža kokį žmogų, jeigu randa kur nors gatvėje, laiptinėje ar žmonės praneša apie jį. Mes žinome tris tokius, kurie patys neateina, bet juos atveža policija, jeigu būna šalta. Ką padarysi, toks tų žmonių gyvenimo būdas“, – supratingai kalbėjo įstaigos direktorė.

Jeigu žmogus nori apsigyventi nakvynės namuose, R. Kaupienė pažymi, kad jis turi būtinai prieš tai pasiskambinti ir paklausti, ar yra vietų.

„Jeigu nėra, tuomet laikino apnakvindinimo patalpoje mes tikrai atrasime vietelę. Tačiau jeigu vietos yra, tada būtinai turi nuvykti į ligoninę. Registratūroje turi pasakyti, kad nori apsigyventi nakvynės namuose. Tuomet būtinai turi persišviesti plaučius, ar neserga tuberkulioze. Gavęs tam tikrą formą, įrodančią, kad jis yra sveikas, atvyksta pas mus, sudarome su žmogumi sutartį ir jis čia apsigyvena“, – tvarką išaiškina pašnekovė.

Direktorė neslepia, kad tarp gyventojų kartais iškyla ir kivirčų, nesusipratimų bei incidentų. Tačiau dažniausiai tai būna įprastos gyvenimiškos situacijos.

Kėdainių nakvynės namų direktorė Rūta Kaupienė pabrėžia: „Girtų mes neįleidžiame – tai būtina sąlyga, norint apsigyventi ar pernakvoti nakvynės namuose“./Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr

„Be abejo, būna jų, ypač, jeigu ateina gana jaunas ir energingas žmogus iš įkalinimo įstaigos. Aišku, tada jį šaliname iš nakvynės namų. Kiti ateina girti, o girtų mes neįleidžiame – tai būtina sąlyga, norint apsigyventi ar pernakvoti nakvynės namuose, – tvirtai pabrėžia R. Kaupienė. – Taip pat būna ir tarpusavyje vienas kitą apkaltina, kad kokį nors ne savo maisto produktą iš šaldytuvo paėmė, būna įprastų buitinių konfliktų, bet socialiniai darbuotojai juos sutaiko ir gyvenimas toliau vyksta įprasta vaga.

Socialiniai darbuotojai palydi juos į ligoninę, kartu apsiperka. Taip, kaip anksčiau, kai būdavo, kad iš įkalinimo įstaigos paleidžia, pavyzdžiui, kokius penkis asmenis ir jie vienas kitą vos ne pjauna, per langus šokinėja ir pan., dabar tokių dalykų tikrai nėra.

Muštynių taip pat nėra, bet žinoma, būna, kalba necenzūriškai ir socialinius darbuotojus iškoneveikia, bet tai yra gyvenimas, buitis. Tačiau apskritai patys palaiko tvarką, nakvynės namuose švaru, užtikrinta higiena, poilsis – maudosi reguliariai, yra dušai, tualetai, rūkomasis, poilsio kambarys su televizoriumi.“

Vadovaujasi žmogiškumu, o ne terminais

Tvarka numato, jog ilgiausiai žmogus nakvynės namuose turėtų gyventi pusę metų. Kaip paaiškina nakvynės namų direktorė, per šį laikotarpį jis turėtų kažkur įsidarbinti, susirasti gimines, atnaujinti santykius su artimaisiais, jei jie nutrūkę, bet taip realybėje nebūna.

„Visada reikia pratęsti jiems buvimo laiką, nes žmonės yra pagyvenę ir dėl tam tikrų priežasčių, ligų, jie negali gauti specialiųjų poreikių ir apsigyventi globos įstaigoje. Todėl jie ir laikosi šalia mūsų, – sako pašnekovė. – Taigi, tie numatyti terminai ir yra tik terminai, bet mes vadovaujamės daugiau žmogiškumo faktoriumi, atsižvelgiame į žmogaus gyvenimo situaciją. Mes jų nepaliekame. Stengiamės netgi per šventes – Velykas, Kalėdas – sukurti jaukią atmosferą: jie kartu gaminasi maistą, tvarkosi. Ypatingai šaunuoliai socialiniai darbuotojai, kurie ten dirba“, – gerų žodžių negailėjo sunkų darbą dirbantiems žmonėms R. Kaupienė.

Iš viso Kėdainių nakvynės namai gali talpinti 32 gyventojus, bet esant reikalui, tikrai gali priimti ir iki 40 asmenų.