„Klimato krizės sprendimas yra pagrindinė tarptautinės politikos kryptis, o Aplinkos ministerija pagal kompetenciją yra atsakinga už klimato kaitos politikos formavimą“, – pranešime sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas, delegavęs viceministrę į prezidento delegaciją po trečiadienį vykusio susitikimo su G. Nausėda.
Ministerija nurodo, kad gegužės 25 dieną Briuselyje Europos šalių lyderiai derėsis dėl finansinių priemonių, žaliųjų fondų plėtros, kuriamo pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo, kuris sudarys sąlygas ES rinkoje veikiančioms įmonėms sklandžiai veikti neprarandat konkurencingumo pasauliniu mastu.
Ministro teigimu, dabar Europoje tikslinami įsipareigojimai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir Teisingos pertvarkos fondą, vadovaujantis teisės aktų paketu „Pasiruošimas 55“ ir Taksonomijos reglamentu.
„Europa mūsų prašys, kad nedarytume tarpinių investicijų į iškastinį kurą, atsisakytume jo subsidijų, iš karto pereidami prie tvarių technologijų, ir būtinai keistume mokestinę politiką aplinkosaugai palankia linkme“, – sako S. Gentvilas.
Aplinkos ministerija Vyriausybei yra pateikusi tokius veiksmus numatančią Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę ir ruošia teisinį pagrindą Žaliojo kurso tikslus atitinkančiam automobilių taršos mokesčiui, kurį planuojama priimti rudenį.
Parengiamojoje sesijoje aptarė klimato kaitą, santykius su Rusija
Nuotolinėje parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos sesijoje prezidentas Gitanas Nausėda su Bulgarijos, Graikijos, Maltos ir Suomijos lyderiais aptarė klimato kaitos, koronaviruso pandemijos valdymo klausimus, taip pat santykius su Rusija ir Izraelio bei palestiniečių konfliktą.
Kaip ketvirtadienį nurodė Prezidentūra, kalbėdamas apie pandemiją, Lietuvos vadovas sakė, kad valstybėms narėms svarbu turėti koordinuotą poziciją dėl įvairių ribojimų atlaisvinimo ir artimiausiu metu pasiekti susitarimą dėl žaliojo sertifikato.
„Vakcinų gamybos ir vakcinacijos procesai Europos Sąjungoje spartėja. Todėl itin svarbu, kad pasitelkdami dalijimosi vakcinomis mechanizmą ir sustiprintą komunikaciją, skirtume daugiau dėmesio ES matomumui pasaulyje“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Prezidentas kolegas informavo, kad praėjusią savaitę Lietuva nusprendė iki trečiojo ketvirčio skirti 200 tūkst. vakcinų Rytų Partnerystės šalims – Moldovai, Ukrainai ir Sakartvelui.
Diskusijoje dėl Rusijos G. Nausėda akcentavo, kad Rusijos agresyviai laikysenai nesikeičiant, būtina vieninga ir principinga, vertybinėmis nuostatomis pagrįsta ES pozicija.
„Turime pasiųsti aiškų signalą Rusijai, kad bet kokie agresyvūs veiksmai, sulauks tvirto ES atsako, įskaitant naujų sektorinių ir individualių sankcijų įvedimo“, – sakė jis.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuva pritaria ES siekiui iki 2030-ųjų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 55 proc., o iki 2050-ųjų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.
Anot G. Nausėdos, siekiant šių ambicingų tikslų, būtinas sąžiningas pastangų ES viduje pasiskirstymas ir tinkamo finansavimo užtikrinimas.
Be kita ko, būtina išlaikyti dabartinę pastangų pasidalijimo struktūrą, grindžiamą bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rinkos kainomis kriterijumi ir atsižvelgti į tokias valstybių narių nacionalines aplinkybes, kaip energetinis skurdas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų struktūra, gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Prezidentas taip pat išreiškė susirūpinimą, jog sąnaudų efektyvumo principo taikymas sąlygotų neadekvatų įsipareigojimų augimą valstybėms, patiriančioms didžiausius socialinius ir ekonominius iššūkius, ypač transporto ir žemės ūkio sektoriuose.
G. Nausėda taip pat priminė, kad įgyvendinant praėjusių metų gruodžio mėnesio EVT sprendimus, Lietuva dar laukia Europos Komisijos įvertinimo dėl galimų ES priemonių siekiant užkirsti kelią komerciniam elektros importui iš trečiųjų šalių branduolinių jėgainių, kurios neatitinka ES saugos standartų.
Mažojo formato EVT susitikimai rengiami prieš pagrindinę EVT sesiją ir yra svarbūs valstybėms narėms apsikeičiant nuomonėmis ir priimant sprendimus.