„Gana yra gana“, – taip prezidentas G. Nausėda įvertino čiuožėjų M. Drobiazko ir P. Vanago pasirodymą Sočyje. Po ankstų trečiadienio rytą sušaukto neeilinio Valstybės apdovanojimų tarybos posėdžio, šalies vadovas nusprendė iš sportininkų atimti valstybės apdovanojimus.
„ Pasirašiau dekretą, kuriuo išbraukiau Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą iš apdovanotųjų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino V–ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą“, – sakė šalies vadovas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen savo ruožtu teigė, jog kitokio sprendimo net ir nebuvo galima tikėtis.
„Kitokio sprendimo, tiesa pasakius, šioje situacijoje ir negalima buvo tikėtis. Manau, kad teisingas sprendimas“, – žurnalistams trečiadienį sakė ji.
M. Drobiazko ir P. Vanagas valstybiniu apdovanojimu buvo įvertinti prieš 22 metus. Tiek V. Čmilytė–Nielsen, tiek G. Nausėda tikina, kad sportininkų sprendimas dalyvauti Kremliaus atstovo žiniasklaidai Dmitrijaus Peskovo sutuoktinės Tatjanos Navkos organizuojamame šou panaikina visus poros nuopelnus Lietuvos sportui.
„Neturiu tokiam sprendimui pateisinimo, nes šiandieną, kai kasdien Ukrainoje žūsta žmonės, žūsta vaikai, nei pramogos, nei sportas nėra atsieti nuo bendro konteksto“, – sakė Seimo vadovė.
„Geriausiu atveju, tai – politinis vištakumas. Blogiausiu – spjūvis nukautų kūdikių, vaikų, moterų ir senelių atminimui“, – teigė prezidentas G. Nausėda.
Tuo metu vilniečių nuomonės išsiskiria. Vieni negaili kritikos dailiojo čiuožimo porai, kiti ragina nepainioti sporto ir politikos.
„Sportas visuomet yra susijęs su politika. Niekuomet jisai negali būt atskirtas. Tai tie apdovanojimai, jie yra susiję su tuo, jie turi tam tikrą galiojimą laike. Ta prasme, jie nėra vienkartiniai. Tie įsipareigojimai apdovanojamųjų, jie, ko gero, turi būti išlaikomi ilgesnį laiką“, – Delfi sakė vienas vilnietis.
Kita moteris teigė, jog nuomonės neturi, nes čiuožimu ant ledo.
„Pritariu. Manau, kad nesuderinama su mūsų valstybės pozicija. Ir apdovanojimai suteikiami tais atvejais, kada yra nusipelnę žmonės valstybei. O tokiais veiksmais jie paneigia, mano manymu, apdovanojimų gavimo pagrindą“, – svarstė kitas Delfi kalbintas vyras.
„Aš laikyčiau, kad politikams nereikėjo iki tokių smulkmenų. (…) Aš laikyčiau, kad ne. O dabar ir kalba, kad galbūt iš M. Drobiazko bus atimta pilietybė Lietuvos. Prezidentui, kaip sakoma, iš politinės viršūnės geriau matosi. Jeigu jisai priėmė tokį sprendimą, bet aš nenorėčiau niekad sporto maišyt su politika ir taip toliau“, – svarstė kita moteris.
Kita Delfi kalbinta moteris teigė, jos sprendimas – teisingas.
„Teisingai padarė, nes tikrai šiuo laiku, jau Lietuva šitaip kovoja, kad Ukrainoj viskas ten būtų suteikta pagalba, tokį dalyką jiems padaryt. Tiesiog gėda visai Lietuvai“, – kalbėjo kita.
Vis garsesnės diskusijos kyla ir dėl Margaritos Drobiazko pilietybės – keliamas klausimas, ar dėl sportininkės elgesio nereikėtų atimti 1993–iaisis metais išimties tvarka jai suteiktos Lietuvos pilietybės.
„Dabartiniame kontekste tai atrodo kaip apgailėtinas farsas. Įstatymai nenumato reverso pilietybės atėmimui išimties tvarka už Lietuvos vardo suteršimą. Vadinasi, turime inicijuoti teisės aktų pakeitimus“, – trečiadienį tikino prezidentas G. Nausėda.
Visgi, Lietuvos teisinė bazė tokiems sprendimams nėra paruošta. Pasak vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus, netekti Lietuvos pilietybės gali tik turintys daugybinę ar dvigubą pilietybę. Žmogaus negalima palikti be jokios pilietybės – tai prieštarautų tarptautinėms konvencijoms.
„Nepakeitus įstatymo ir nenurodžius papildomų pilietybės netekimo pagrindų, deja, šią dieną tokių sprendimų – atimti iš vieno ar kito piliečio Lietuvos Respublikos pilietybę – teisinių galimybių nėra“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė viceministras.
Seimas jau imasi iniciatyvų Pilietybės įstatymo pokyčiams. Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovė Dalia Asanavičiūtė Delfi sakė, kad su kolegomis jau diskutuoja dėl naujų formuluočių.
„Su kolegomis diskutuojame dėl formuluotės, dėl to mechanizmo, kuris galėtų būti įstatymuose dėl pilietybės netekimo ją įgijus išimtinais atvejais. (…) Pilietis, kuris aktyviai veikia arba palaiko agresinį režimą, tai yra grėsmė nacionaliniam Lietuvos saugumui, turėtų netekti Lietuvos Respublikos pilietybės“, – Delfi sakė politikė.
D. Asanavičiūtės teigimu, įstatymo pataisos parlamente turėtų būti registruojamos artimiausiu metu.
