Gimdydama paskutinį vaiką moteris prašė gydytojos, kad tuo pačiu perrištų kiaušintakius, tačiau ji paaiškino, kad neturi teisės, nes sterilizacija Lietuvoje neįteisinta.
DELFI pašnekovei tai panašu į brangių kontraceptikų propagavimą. „Natūraliais šeimos planavimo metodais naudojasi labai maža dalis šeimų, nes daug moterų jais nepasitiki. Kontraceptikai labai brangūs, spiralė ne visoms tinka. Kur kas patogiau būtų tiesiog pasidaryti vienkartinę sterilizavimo procedūrą. Net ir susimokėti už tai nebūtų problema, jei ne kosmosą kainuotų“, – DELFI sakė mama.
Kaip rodo pasidalijimai interneto forumuose, galimybe sterilizacija išspręsti nebepageidaujamo pastojimo problemą, domisi nemažai moterų.
Išbandė visų rūšių kontraceptines priemones
26 metų internautė augina 4,5 metukų vaikutį, liepos gale gimdys antrą. „Su vyru aptarinėjame, kokiu būdu reikės saugotis ateityje nėštumo ir kiek vaikų mums reikia. Iki pirmo pastojimo išbandžiau visų rūšių kontraceptines priemones, tačiau tabletės atkrito, nes jutau visus įmanomus šalutinius poveikius ir dar baimę nepamiršti jos išgerti. Kontraceptinio pleistro nelabai paslėpsi, be to, aplink jį niežti, atsiklijuoja ir aplink kaupiasi nešvarumai. Po pirmo gimdymo buvau įsidėjusi spiralę, kurią jutau kiekvieną kartą besimylint, buvo kitų nemalonių pašalinių poveikių“, – vardijo moteris.
„Vadinamoji moterų kontracepcija mums būtų išeitis, nes turėti daugiau vaiku mes nenorime. Pati esu iš daugiavaikės šeimos ir žinau, kaip sunku visas atžalas pastatyti ant kojų. Net jei tektų išsiskirti su vyru, kitam jokiu būdu negimdyčiau vaikų, kadangi nemanau, kad tai bus didelė meilė, o, kaip žinia, vaikus augina tik mamos. O kimšti į save chemiją (kontraceptikus) visą likusį gyvenimą – absurdas“, – įsitikinusi ji.
Moteris klausė, ar visuose gimdymo namuose atliekama sterilizacija iškart po gimdymo? Kokiu būdu tada geriausiai gimdyti? Ar ji kainuoja?
Kaip DELFI informavo Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus specialistė Vita Lyskoitienė, savanoriška moterų sterilizacija Lietuvoje nėra reglamentuota, todėl ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų nekompensuojama.
Siūlė negaišti laiko – vykti į užsienį
Prieš 3 metus sterilizacijos pageidavusi ir neigiamą atsakymą gavusi moteris, forume pasirašiusi Erikos vardu, netiki, kad Lietuvoje bus įteisinta savanoriška moterų sterilizacija, jei pačios moterys to nereikalaus.
„Nuėjau pas ginekologę. Klausia, kuo skundžiatės,o aš tiesiai šviesiai - noriu pasidaryt sterilizaciją. Tai gydytoja vos nuo kėdės nenuvirto. Sako,kad neįteisinta, gal ateity ir bus galima.... Praėjo keli metai, ir ką - niekas nepasikeitė. Toliau moterys turi nuodytis kontraceptikais, kurie kas keli mėnesiai „tobulėja“, vis naujesnių ir naujesnių gaminama... Pavyzdžiui, aš dėl sveikatos, net labai norėdama vaikučio nebeišnešiočiau, tai kodėl negali manęs sterilizuot? Gal reikia kokią peticiją rašyt sveikatos ministrams?“ - svarsto moteris.
Didina negimdinio nėštumo riziką
Savanoriškas kiaušintakių perrišimas Lietuvoje vertinamas nevienareikšmiškai. Katalikų Bažnyčia pasisako prieš, dalis visuomenės bei medikų sterilizavimą vadina vienu iš šeimos planavimo būdų.
Kiaušintakių perrišimo operacijomis besidominčios moterys ne kartą beldėsi į Seimą, klausdamos, kodėl Lietuvoje nėra įteisinta ši procedūra.
Sveikatos apsaugos ministerijos bei Lietuvos bioetikos komiteto specialistai bei gydytojai akušeriai ginekologai konstatavo, kad ilgalaike chirurgine kontracepcija vadinama moterų sterilizacija populiari JAV ir Pietų Amerikos šalyse.
Iš Europos Sąjungos valstybių moterų sterilizacija kontracepcijos tikslais yra leidžiama Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Liuksemburge.
Pripažįstama, kad chirurginė sterilizacija yra efektyvi, ilgalaikė ir pigesnė kontraceptinė priemonė už kitas. Kiaušintakių perrišimas siejamas ir su mažėjančia kiaušidžių vėžio rizika.
Tarp trūkumų minimos komplikacijos, kurias patiria apie 2 proc. moterų po sterilizacijos. Minusas, kad chirurginė kontracepcija nėra 100 proc. efektyvi. Skirtingų šaltinių duomenimis, per dešimt metų po operacijos iš 1000 moterų pastoja nuo 7 iki 36. Kiaušintakių perrišimas didina ir negimdinio nėštumo riziką.
Griežti reikalavimai to pageidaujančioms
Kiaušidžių perrišimo operacija turi ilgalaikių pasekmių, todėl daugelyje šalių, kuriose atliekamos sterilizacijos, nustatyti griežti reikalavimai to pageidaujančioms moterims: minimalus amžiaus 18 metų, sutuoktinio sutikimas, vaikų turėjimas, nustatytas apsisprendimo periodas nuo pirminės konsultacijos iki sterilizacijos ir pan.
Lietuvoje savanoriška sterilizacija, kurios tikslas – kontracepcija, nėra reglamentuota, tačiau Lietuvos medicinos normoje minima, jog gydytojas akušeris ginekologas turi gebėti atlikti kiaušintakių perrišimą.
Savanoriška moterų sterilizacija Lietuvoje formaliai nėra draudžiama, tačiau ir neįteisinta. Kaip alternatyva jai dažnai minima plačiai pasaulyje paplitusi vazektomija - vyrų sterilizacija, kuri techniškai paprasčiau atliekama nei kiaušintakių perrišimas. Vazektomijos metu dažniausiai taikomas tik vietinis nuskausminimas ir daugelyje šalių atliekamas ambulatorinėmis sąlygomis.