„Šitas skaičių padidėjimas susijęs su tam tikrais padarytais sprendimais: buvo atidarytos mokyklos, atpalaiduotas žmonių judėjimas“, – laidoje „Delfi diena“ sako V. Pečeliūnas.
„Vakar teko bendrauti su žmogumi, kuris dirba Švedijoje. Jų sergamumas šimtui tūkstančių gyventojų yra net šiek tiek didesnis negu dabar Lietuvoje. Jiems tai yra pergalė, mums atrodo, kad skaičiai didėja ir kai kam gana grėsmingi“, – pasakoja jis.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad Lietuva ES išlieka tarp mažiausią ligos paplitimą turinčių šalių, nors Latvijoje, Suomijoje situacija gerokai geresnė. Anot jo, kol kas dar negalime matyti ir kokias pasekmes sukėlė mokyklų atidarymas, izoliuotų mokyklų skaičius, jo įsitikinimu, neišvengiamai didės.
„Neabejotinai mokyklų atvėrimas paplitimą didins, patiems mokiniams gal skaudžių pasekmių nebus, bet visuomenėje plitimas didės ir neabejotinai gali užsikrėsti rizikos grupės asmenys. Atidarę mokyklas, mano galva, mes labiausiai turėtume rūpintis pažeidžiamų grupių saugumu, mokytojų saugumu“, – mano V. Pečeliūnas.
„Sprendimas [atidaryti mokyklas] sutampa su daugumos Europos šalių. Ar jau matome pasekmes pilna apimtimi? Greičiausiai ne. Greičiausiai tai pirmieji kontaktiniai užsikrėtimai, beveik garantuotai jų bus daugiau, izoliuotų mokyklų skaičius įsibėgėjant rudeniui turėtų didėti“, – priduria jis.
Užsikrečia jaunesni
V. Pečeliūnas aiškina, kad nors koronavirusu sergančiu asmenų skaičius didelis, ligoninėse situacija gana rami dėl kelių priežasčių.
„Pirmas ir akivaizdžiausia, – kad serga tik jaunesni asmenys. Lietuvoje vyrauja 20–29 metų žmonės, JAV 30–40 metų. Faktas, kad jaunesni žmonės perserga lengviau, rečiau reikia hospitalizuoti, mirtinų atvejų būna mažiau. Antras dalykas, neabejotinai mes mokame geriau gydyti žmones, sergančius infekcija. Trečias dalykas, kai žmonės saugosi, išlaiko distanciją, nešioja kaukę, apsikrečiama mažesniu viruso kiekiu. Yra duomenų, kad mažesnį viruso kiekį gavę žmonės linkę sirgti lengvesne forma“, – kalba gydytojas.
Anot jo, didžiausia su COVID-19 infekcija šiuo metu susijusi problema – vadinamoji citokinų audra.
„Blogiausia būna 7–10 dienų nuo ligos simptomų pradžios. Neįprasta, kad žmogus serga jau savaitę, visi tikisi pagerėjimo, bet iš tiesų daliai pacientų prasideda hyperimuninės reakcijos, citokinų audros, kurios lemia pačias sunkiausias būkles. Vieni žmonės po tų dienų pasveiksta, o kitiems prasidėda pablogėjimas“, – pasakoja V. Pečeliūnas.
Jo teigimu, įveikti koronaviruso pandemija galima trimis būdais, tačiau didžiausios viltys šiuo metu dedamos į vakciną.
„Vienas kelias – įgyti visuomeninį imunitetą, bet turi persirgti 70 proc. žmonių. Tai pareikalautų daug aukų. Kitas kelias įgyti atsparumą – vakcinacija. Trečias dalykas – galėtų atsirasti vaistas. Deja, vaisto kol kas neturime. Su vakcinomis reikalai juda geriau nei galima buvo tikėtis prieš tris mėnesius–pusmetį“,– laidoje „Delfi diena“ kalba V. Pečeliūnas.