„Aš manau, kad įsipareigojimų reikia laikytis, (…) bet išeinant iš dabartinės situacijos, aš manau, kad reikėtų santūriau. Rizikos gana didelės, negali iškart nušauti kelių zuikių. Jei daugiau kaip 2 proc. mes ir taip duodam… Tarp ES šalių, kurios yra NATO, tai mes lyderiai. Mes ir estai. O vokiečiai, kur iš tikro turi didžiulę masę pinigų ir didžiules galimybes bei įtaką gynybai, (...) ženkliai mažiau (skiria lėšų gynybai. – ELTA) kol kas“, – Eltai sakė K. Glaveckas.
K. Glavecko manymu, yra kitų tautai svarbių sričių, kurioms reikalingos lėšos, o toks siūlymas nežymiai mažinti suplanuotas išlaidas gynybai, anot jo, nepamina partijų susitarimo iki 2030 m. palaipsniui pasiekti ir skirti 2,5 proc. nuo BVP krašto apsaugos finansavimui.
„Išlaikomi tie 2 proc. Bet ką tai reiškia, jeigu ekonominė situacija bus krizinė, kaip buvo 2008 metais – tada mažino ir nežiūrėjo. Negali taip daryti, reikia ir su tauta skaitytis. Manau, kad čia nieko dramatiško neįvyko – truputį, kelių dešimtųjų procentų mažesnis (siūlomas gynybos finansavimas. – ELTA), bet daugiau kaip 2 proc. – tas svarbiausias dalykas“, – pridūrė K. Glaveckas.
ELTA primena, kad Seimo BFK trečiadienį nutarė, jog Lietuvos išlaidos gynybai kitąmet siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. BVP, o ne 2,05 proc., kaip siūlė Vyriausybė. Vis dėlto pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.