„Cituoju: „siekdama užkirsti kelią Rusijai užimti Aljanso teritoriją, Vokietijos vyriausybė turėtų numatyti nuolatinį brigados dislokavimą Lietuvoje. Be to, Vokietija turėtų dislokuoti Lietuvoje dar vieną visiškai sukomplektuotą batalioną. Pakeliui į nuolatinį dislokavimą Vokietija turėtų dislokuoti į Lietuvą dar vieną visiškai aprūpintą batalioną, kuris papildytų Vokietijos karius, jau prisidedančius prie priešakinių pajėgų. Numatytas trejų-penkerių metų šio dislokavimo laikotarpis suteiktų Vokietijai galimybę suformuoti pajėgas, o Lietuvai – atitinkamai sukurti infrastruktūrą“, – savo feisbuko įraše publikaciją citavo Ž. Pavilionis.
DGAP publikacijoje akcentuojama, kad Vokietija turi sustiprinti aljanso šiaurės rytinį flangą Lietuvoje.
„Baltijos šalyse yra ryžtas apsaugoti kiekvieną aljanso teritorijos centimetrą nuo galimo Rusijos puolimo. Siekdama užkirsti kelią tokiam scenarijui, NATO imasi karinių pokyčių, dėl kurių Vokietija turi padidinti savo indėlį.
Centro tyrėjos dr. Aylin Matlé parašytoje publikacijoje akcentuojama, kad 2014 m. nustatytos atgrasymo priemonės nėra pakankamos.
„Federalinė vyriausybė gali prisidėti prie aljanso teritorijos gynybinių pajėgumų gerinimo, nuolat dislokuodama Lietuvos žemėje Lietuvos gynybai įsipareigojusią brigadą“, – rašoma tekste.
Negana to, autorė rašo, kad Vokietija turėtų paskatinti Britaniją ir Kanadą imtis panašių veiksmų Estijoje bei Latvijoje.
„Sąjungininkai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į Baltijos šalis, nes tai geostrategiškai ypač jautrios vietos. Estija, Latvija ir Lietuva ribojasi su Rusija, o kartu visoms trims šalims trūksta geografinio atsitraukimo galimybių, nes jos yra mažos ir siauros“, – aiškinama publikacijoje.
Joje taip pat primenamos brigados klausimu kilusios dvišalės įtampos, rašoma, kad Lietuva jau pradėjo karinės infrastruktūros tobulinimo darbus.
„Visos priemonės, kurios buvo pradėtos taikyti nuo 2014 m. ir įgyvendintos bei toliau pritaikytos vėlesniais metais, turi vieną bendrą bruožą: jos padeda nuraminti valstybes šone, besidriekiančiame iš šiaurės į pietryčius. Tačiau visos šios priemonės nėra skirtos NATO teritorijos gynybai“, – akcentuojama tekste.
Tas, kaip pabrėžiama publikacijoje, sąjungininkai turi užtikrinti ne tik atgrasymą, bet ir gynybos galimybes.
Šiam tikslui pateikiamos rekomendacijos: Vokietija turėtų numatyti nuolatinį brigados dislokavimą Lietuvoje per 3-5 metus, per kuriuos Lietuva sukurtų reikalingą infrastruktūrą, skatinti Kanadą ir Didžiąją Britaniją didinti savo pajėgas Estijoje ir Latvijoje, dirbti su karinės įrangos sandėliavimu Lietuvoje, siekti, kad Lietuvos gynybai skirta brigada būtų greitai pilnai aprūpinta medžiaga ir personalu, kurti ir stiprinti sąveiką, pasitikėjimą su Lietuva.
„Tam, kad Vokietijos saugumo politikos „lūžio taškas“ [vok. „Zeitenwende“] būtų įgyvendintas ir užtikrintų patikimumą tiek viduje, tiek išorėje, federalinė vyriausybė turi nuolat didinti gynybos biudžetą ir inicijuoti būtinas reformas, kad būtų pašalintos arba paspartintos biurokratinės kliūtys, tokios kaip procesai gynybos aparate (pirkimai)“, – rašo autorė.
Delfi yra kalbinęs šio nepriklausomo Berlyno analitikų centro direktorių Dr. Guntram Wolff, kuris komentavo Vokietijos padėtį ir užimtą poziciją prasidėjus karui Ukrainoje. Interviu galite skaityti čia.
Visą centro analitikės publikaciją, paviešintą penktadienį, galite rasti čia.
