Aplinkos ministrai ir jai vadovaujančiam S. Gentvilui – nauji nemalonumai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Praėjusių metų pabaigoje, Seimui priėmus įstatymo pataisas, pasikeitė statybos užbaigimo tvarka, tai esą atvėrė kelią neskaidriems darbams.
„Ta pati įmonė gali atlikti statybos projektavimą, statybos ekspertizę ir vėliau išduoti deklaraciją dėl statybos užbaigimo. Tai vis tik, STT nuomone, trūksta skaidrumo tokiame procese“, – „LNK Žinioms“ komentavo STT atstovas.
Svarbiausias pokytis – statinio ekspertizės rangovai tvirtina deklaracijas apie neypatingų statinių statybos užbaigimą. Šią funkciją iki šiol vykdė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
„Priklausomai nuo ekspertizės rezultatų, asmuo gali rinktis kitą privatų asmenį, jeigu jam pirminės ekspertizės rezultatai nepatiko ir įstatyme nenumatyta jokių apribojimų“, – paaiškino STT atstovas.
Aplinkos ministerija nesutinka su STT išvadomis, kad tai mažina skaidrumą.
„Idėja išvystyta praeitais metais ir, matyt, esminė to projekto pakeitimo mintis yra perduoti dalį valstybės vykdomų funkcijų, valstybės teikiamų paslaugų į privatų sektorių“, – teigė aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
Išaugo pažymų kainos
Statybininkai pripažįsta, kad pokyčiai turi trūkumų. Visgi, pasak verslininkų, ateityje panašių pakeitimų gali būti ir daugiau, o jie esą turėtų pagreitinti procesus statybų sektoriuje.
„Kadangi tai nauja praktika, tai ne visos asociacijos turi kažką pasiūlyti, bet, kaip minėjau, kiekvienas pusmetis, manau, kad duos tam tikrą galimybę taisyti, tobulinti statinio priėmimo, pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą. Aš kažkaip galvoju, kad ateity turėtų privatūs ūkio subjektai dalyvauti ir išduodant statybos leidimus“, – dėstė Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Skelbiama, kad pasikeitus statybų užbaigimo tvarkai pažymos kaina išaugo keliolika kartų: jei anksčiau statybos inspekcijai už pažymas reikėjo sumokėti apie 40 eurų, dabar tenka pakloti ir 1500 eurų.
„Taip, kainos yra didesnės, bet reikia pažymėti tai, kad dalį realių sąnaudų tos paslaugos dengdavo visi mokesčių mokėtojai. Šiuo atveju mes tai perkeliame pačiam statytojui“, – pažymėjo aplinkos viceministrė.
Seimo opozicija negali atsistebėti aplinkos ministro S. Gentvilo pastaruoju metu vykdomais darbais. Ypač daug kritikos S. Gentvilas susilaukė po siūlymo miestuose mažinti želdynų plotus, todėl, pasak opozicijos, ministro jau rugsėjį gali laukti interpeliaciją.
„Opozicija yra pasiruošusi diskusijai dėl interpeliacijos nuo užpraeitų metų. Tekstas yra paruoštas ir vis papildomas nauja medžiaga. Tikrai ir ginčas dėl miškų yra ypatingas, ginčas dėl Aplinkosaugos departamento buvo labai rimtas“, – vardijo opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.
Vilniaus savivaldybė taip pat nesutinka su aplinkos ministro siūlymu ir tikina, kad sostinėje niekas želdynų plotų nemažins.
„Kaip svarbu ypač vasarą, kai yra karščio bangos, ir tie ne žalieji plotai padidina labai karštų taškų mieste atsiradimą“, – pabrėžė Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
Dėl aplinkos ministro S. Gentvilo įsakymo, kuriuo keičiama viešųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarka, prokuratūra jau pradėjo tyrimą.
