Apie padėtį Norvegijoje su DELFI pakalbėti sutiko Jurgita Bilvaisienė, Gabrieliaus B. motinos bylos nagrinėjime Moldės mieste dalyvaujanti Lietuvos ambasados pirmoji sekretorė.
Diplomatė pažymi, kad Lietuvos piliečiai Norvegijoje privalo laikytis šios šalies įstatymų – nors kai kurie, žvelgiant iš lietuviškos varpinės, atrodo sunkiai suprantami.
„Tikrai taip. Turi elgtis su kitais žmonėmis taip, kaip tu nori, kad elgtųsi su jumis. Jeigu mes norime, kad Lietuvoje atvažiavę iš kitų šalių žmonės laikytųsi lietuviškų įstatymų – tai žinoma, suprantama, ir mes išvažiavę turime laikytis tų įstatymų. Kokie įstatymai bebūtų“, - kalbėjo J. Bilvaisienė.
Paklausta, kiek teisybės plintančiuose pareiškimuose, esą norvegų tarnyba „Barnevernet“ vaiką atimti gali ir už visišką smulkmeną, pašnekovė patikino, esą Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos įvaizdis drakonizuojamas be pagrindo. Pašnekovė taip pat pabrėžia mananti, kad viešumas Gabrieliaus motinos byloje ne padeda, o kenkia.
„Žinote, tai yra perdėta. Kai (…) dabar bylos kažkoks atvejis nagrinėjimas viešai – tas viešumas šioje vietoje ir pakenkia. Tuo, kad sukelta kažkokia tai didelė nervacija. (...) Taip sukelta, kad jau čia yra kažkokie tai slibinai ir baisiausi dalykai – nėra taip. Tikrai nėra. Galite eiti į gatves, galite klausti pačių norvegų – taip tikrai nėra“, - patikino J. Bilvaisienė.
Paklausta, ar tarp lietuvių Norvegijoje kilęs triukšmas primena isteriją, pašnekovė teigė bijanti vartoti šį terminą. „Bijau net tokį žodį labai jau griežtą pavartoti“, - teigė J. Bilvaisienė.
Diplomatė pabrėžia, jog daugybė lietuvių šeimų Norvegijoje augina vaikus ir į „Barnevernet“ akiratį nepatenka.
„Yra labai daug gražių šeimų lietuviškų. Vaikučių ir po tris, ir po keturis yra. Norvegijos vyriausybės politika kai skatina auginti vaikučius – ir lietuviai tai daro. Yra tikrai labai gražių šeimų – ir jos su problemomis tokiomis nesusiduria. Yra, kurios susiduria – nieko nepadarysi. Matyt, yra kažkokie skirtumai, kažkokios problemos. Nesame visi vienodi ir laimingi. Bet viskas yra išsprendžiama.
Ir jeigu statistiką pasinagrinėti – tai tikrai lietuvių tokių šeimų yra labai mažuma. Lyginant, kaip nori: su statistiniu vidurkiu, kaip Norvegijoje atsitinka, lyginant su kitomis šalimis – vis tiek tai yra mažai“, - teigė J. Bilvaisienė.
Apie Gabrieliaus B. atvejį, kaip ir apie kitus konkrečius incidentus, diplomatė patikino negalinti kalbėti. „Ir pagal Lietuvos asmens duomenų įstatymą, ir pagal ką tik pasirašytus konfidencialumo įsipareigojimus – negaliu komentuoti“, - sakė J. Bilvaisienė.
Lietuvos ambasada Norvegijoje ragina į bėdą patekusius tautiečius kreiptis pagalbos. Diplomatai patikina negalintys kištis į teisinės sistemos darbą, tačiau galintys tiek patarti, kaip šioje sistemoje elgtis, tiek, esant reikalui parūpinti Lietuvos piliečiams teisinę pagalbą.