„Leisiu sau pasakyti, kad Vakarai dabar daro didžiulę klaidą. Jie nesupranta, kad jau yra kare. Prieš juos jau kariaujama. Tai, kad mūsų Vakarų draugai negirdi bombų sprogimų ir kulkosvaidžių serijų, nereiškia, kad pas juos nevyksta karas. Vakarai jau seniai informacinio ir psichologinio karo fronte“, – sako kūrėja.
– „Babilonas 13“ – viena iš Maidano aktyvistų grupių, kuri stengėsi įvykius fiksuoti kameromis. Apie ką sukurtas filmas?
– Filmas apie tai, kas stipriau negu ginklai.
– Ką reiškia „stipriau negu ginklai“?
– Kad būtų galima atsakyti į šį klausimą, reikia pažiūrėti filmą. Galiu papasakoti istoriją, kuri tapo mūsų filmo pavadinimu. Du mūsų, „Babilonas 13“, operatoriai – Slava Pilunskis ir Jūra Gruzinovas – buvo Kryme vadinamojo referendumo metu. Simferopolyje, kuriame S. Pilunskis gimė ir išaugo, jie nuėjo į balsavimo apylinkę. J. Gruzinovas buvo su maža „Go Pro“ kamera.
Rinkimus filmavo daugelis, tačiau šiuos du vaikinus staigiai „surietė“, kažkur išvežė. Jie dingo visai savaitei. Mes labai jaudinomės, kas su jais atsitiko. Po paieškų ir pagalbos šauksmų visame pasaulyje jie atsirado. Grįžo į Kijevą.
S. Pilunskis papasakojo, kas atsitiko. Kai juos rusų teroristai ir banditai mušė ir kankino, prie S. Pilunskio priėjo vienas iš tų nusikaltėlių, pradėjo mušti, po to prie smilkinio pridėjo ginklą ir pasakė – ar tu, šunsnuki, supranti, kad tavo kamera stipresnė negu mano ginklas? Dėl to nusprendėme savo pirmą pilnametražį dokumentinį filmą taip ir pavadinti – „Stipriau negu ginklas“.
– Į Lietuvą atvykote iš Rygos. Vyksta ir dar vyks susitikimai. Kaip pasitinkamas Jūsų filmas?
– Lietuvoje – atvira širdimi, su pasiryžimu padėti, supratingai. Seime penktadienį vyko diskusija. Prie manęs priėjo Islandijos ambasadorius Lietuvoje ir tiesiog padovanojo saldainių. Tai mane labai sujaudino. Tai buvo labai žmogiška.
Latvijoje būna visko. Vienoje iš peržiūrų, susitikimų susirinko pilna salė žmonių, buvo didelis palaikymas, parama, vyko didelė diskusija. Būdama radijuje „Baltcom“ (tai – rusiška korporacija, rusiška radijo stotis) pajutau kitokią nuotaiką, kitokį požiūrį į tai, kas darosi Ukrainoje.
Mes, ukrainiečiai, kaip geraširdė ir naivi nacija ilgai klydome, manėme, kad mūsų broliai – rusai, rusakalbiai. Dabar suprantame, kad tikrieji mūsų broliai – lietuviai.
– Ką Ukrainai davė Maidanas?
– Mūsų Maidanas – orumo revoliucija, kaip tai buvo vadinama Ukrainoje. Tai – pirmas žingsnis į tikrą Ukrainos tautos laisvę ir į ukrainiečių nacijos formavimąsi. Mūsų Maidanas – šių dienų pavyzdys, kaip visuomenė gali organizuotis, telktis pati ir mokytis nemeluoti. Maidanas – šilta, žmogiška vieta ne geografine prasme, o ta, kad jis lieka kiekvieno ukrainiečio širdyje.
– Ar nebus trečiojo Maidano?
– Jeigu šalyje neprasidės realios Ukrainos reformos, bus ir trečias, ir ketvirtas, ir dvidešimt penktas Maidanas. Maidanų bus tiek, kiek reikės, kad prasidėtų realios reformos. Mūsų dangiškoji šimtinė ir vaikinai Rytuose žuvo ir žūsta ne dėl to, kad turėtume prezidentą su kita pavarde, o dėl to, kad įvyktų realios sisteminės pertvarkos visoje valstybės ir valdžios sistemoje. Ukrainoje šiuo metu yra du frontai – išorės ir vidaus. Dabar negalime sau leisti trečiojo Maidano, nes tai bus tik į naudą separatistams ir Liliputinui [Maidane išpopuliarėjusi Rusijos prezidento Vladimiro Putino pravardė – LRT.lt].
– LRT Radijo klausytojas domisi, kaip vertinate Kremliaus nuostatą, kad Rusija yra nacija, sukurta vadovauti visoms slavų tautoms?
– Manau, kad tai – didelė klaida. V. Putino įsivaizdavimas, kaip turi būti sutvarkytas pasaulis, – kvailas. Tai visiškai neatitinka šiandienos realijų ir iššūkių. Toks archajiškas Kremliaus supratimas yra pražūtingas jam pačiam.
Toks Kremliaus mąstymas ir įsitikinimai pirmiausia atsiranda dėl Rusijos visuomenės paramos, Rusijos piliečių, kurie juos palaiko ir diktuoja dienotvarkę, kuria dabar gyvena Rusijos valdžia. Kaip sako Rytų Ukrainoje kariaujantys mūsų kariai, kurie susiduria su rusais tiek kovoje, tiek patekę į nelaisvę, toks dalykas kaip rusų karininko žodis nebeegzistuoja. Rusijos žurnalistų žodis tapo Rusijos propagandinių žudikų ginklu. Nebėra ir rusų inteligentijos, ji – bejėgė. Dėl to tiesiog verkiu.
– Kai kas čia, Lietuvoje, sako, kad Vakarai nesiima sankcijų prieš Rusiją, nes jie bijo Rusijos.
– Leisiu sau pasakyti, kad Vakarai dabar daro didžiulę klaidą. Jie nesupranta, kad jau yra kare. Prieš juos jau kariaujama. Tai, kad mūsų Vakarų draugai negirdi bombų sprogimų ir kulkosvaidžių serijų, nereiškia, kad pas juos nevyksta karas. Vakarai jau seniai informacinio ir psichologinio karo fronte.
Tai, kad Vakarai nepripažįsta taip vadinamų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų teroristinėmis organizacijomis, rodo, jog jie gyvena, vadovaudamiesi iliuzijomis. Tai irgi gali turėti tragiškų, pavojingų pasekmių. Vakarų civilizacija gali būti sugriauta ir ją gali sugriauti rusiška orda ant tankų.
– Jūs bijote Rusijos?
– Mes jau nieko nebijome.