EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega teigė, jog Lietuvai jau ne kartą buvo išsakytos esamos bėdos ir problemos.
„Tiek Lietuvoje yra plačiai žinoma, tiek ir EK savo metinėse Lietuvai skirtose ataskaitose, rekomendacijose yra tikrai ne vieną sykį pažymėjusi, kad Lietuvoje nėra surenkama pakankamai biudžeto pajamų tam, kad būtų galima adekvačiai finansuoti viešąsias paslaugas, kad nėra išnaudojamas ekonomikos augimui palankesnių mokesčių potencialas, taip pat, kad socialinė nelygybė yra kritiniame lygmenyje.
O prie to, be abejo, prisideda mažos biudžeto išlaidos socialinei apsaugai ir skylėta mokesčių sistema. Su tokiomis mintimis ir atsirado mokesčių peržiūra RRF plane“, – teigė M. Vaščega.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas teigė, jog RRF yra „naujo tipo finansavimo instrumentas“, tad taisyklės yra vienodos visoms šalims.
„Jo sąlygos yra vienodos visoms valstybėms narėms, kaip ir Lietuvai. Ir jo pagrindas yra tam tikri visos ES priimti teisės aktai, juose dalyvauja kiekviena valstybė narė, lygiai taip pat dalyvavo ir Lietuva. Ten numatyta, kaip jis turi būti įgyvendinamas.
Ir jis visada yra susijęs su tuo, kad valstybė narė yra įsipareigojusi atlikti tam tikras reformas ir padaryti tam tikras investicijas. Ir tada EK, kuri šiaip net nelabai ir turi kažkokios manevro laisvės, veikiame kaip įgyvendintojas europinių teisės aktų, mes įvertiname, ar tie dalykai buvo atlikti. Ir tada jau atliekame mokėjimus tos paramos.
Jeigu kažkokie dalykai būtų neįgyvendinti, atsirastų tuomet su mokėjimais. Bet visuomet tikimės ir dirbame su kiekviena valstybe nare, kad ir reformos įvyktų, ir investicijos būtų padarytos tokios, kokios numatytos, kad paramos nestrigtų“, – aiškino M. Vaščega.
Jis LNK vidurdienio žinioms pabrėžė, jog reformos niekada nėra lengvas dalykas.
„Bet tikiuosi, kad jas galima padaryti taip, kaip buvo numatyta“, – vylėsi M. Vaščega.
Delfi primena, kad EK antradienį priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos kol kas neatsižvelgta.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. Eur (2,3 mlrd. Eur dotacijų ir 1,55 mlrd. Eur paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Tuo metu dėl keturių iš 48 į Lietuvos planą įtrauktų priemonių, susijusių su apmokestinimu, EK nustatė, kad argumentai, kuriais paremiamas Lietuvos prašymas dėl dalinio plano pakeitimo, jo nepagrindžia. Todėl EK laikosi RRF reglamente nustatytos procedūros: apie preliminarias išvadas ji informavo Lietuvą, kuri turi per mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu.
Kaip įprasta, ES Taryba dabar turės keturias savaites EK vertinimui patvirtinti. ES Tarybai pritarus, Lietuva galėtų gauti 150 mln. Eur išankstinį finansavimą „REPowerEU“ lėšomis. Pagal RRF Lietuva 2021 m. rugpjūtį jau gavo 289 mln. Eur išankstinį finansavimą, o 2023 m. gegužę – 542 mln. Eur pirmąją išmoką.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su EK atstovybės Lietuvoje vadovu M. Vaščega žiūrėkite čia:
