Apie interpeliacijas, apie tai, kokios šiuo metu tvyro nuotaikos Europos Parlamente ir kaip vertina socialdemokratus partijų reitinguose aplenkusią Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, Strasbūre kalbėjomės su Europos Parlamento nariu, socialdemokratu Juozu Oleku.
Mato Vyriausybės aroganciją
Paklaustas apie interpeliaciją D. Kreiviui, J. Olekas sakė, kad apie tai reikėtų kalbinti jo kolegas, bet vienas dalykas esą akivaizdus, net ir žvelgiant iš Strasbūro.
„Energetikos problemų sprendime mūsų energetikos ministras užėmė labai arogantišką poziciją, kad čia ne nuo jo priklauso, viskas susiję su karu, Europos Sąjunga ir jis už nieką neatsakingas. Sakyčiau, kad tai yra tokia neprofesionali ir neadekvati reakcija.
Man teko dirbti pirmojoje Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, kada buvo įvesta ekonominė blokada. Tada nė vienas ministras nenusisuko ir nepasakė, kad kalta Sovietų Sąjunga ir mes nieko negalime. Atsimenu, tada nebuvo vaistų tiekimo, nebuvo tvarsliavos. Mes organizuodavome įvairius susitikimus su ligoninių vadovais, pacientais, aiškinomės, kaip tas problemas spręsti.
Šiuo atveju Lietuvoje su energetine krize, kainų augimu labai aiškiai matosi, kad ministras tiesiog nusišalino: dalyvauja konferencijoje, susitinka su kolegomis, kažkokį universiteto medalį gavo – sveikiname jį su tuo, bet tai ne tos problemos sprendimas.
Prisiminkime žmonėms žiaurią istoriją su „Perlas Energija“ kompanija, kuri gavo galimybę sudaryti sutartis. Ką ministras sako? Rinka – šventas reikalas, viską išspręs. Manau, kad čia yra labai konkreti ministro kuruojama sritis ir jis turėtų rūpintis, kokie reikalavimai yra tokioms organizacijoms, kad jos turėtų vienokius ar kitokius saugiklius: tai gali būti energijos generacija ar kiti dalykai, kuriuos su profesionalais reikėjo konkrečiai aptarti ir sudėlioti. Aš manau, kad to nebuvo padaryta ir buvo labai atsainiai atsakoma žmonėms, kad jūs patys kalti, jeigu ne tą pasirinkote. Tokie žmonės, mano supratimu, neturėtų dirbti ministrais“, – teigė J. Olekas.
Jis neabejojo, kad interpeliacijos procesas gali lemti pokyčius ir pasirinktas kelias skelbti interpeliaciją yra teisingas: „Pakankamai dažnai yra buvę, kai tiesioginio klausimų uždavimo metu dauguma dar buvo susitelkę ir įvertino, kad į juos atsakyta teigiamai, bet po kurio laiko tas ministras buvo atstatydinamas. Tas pats yra buvę ir su pačiu D. Kreiviu, kai jis buvo ūkio ministru ir buvo Andriaus Kubiliaus apsaugotas, bet po to atsistatydino. Tas pats buvo praeitoje Vyriausybėje su aplinkos ministru, kai mes ruošėme interpeliaciją ir dauguma ministrų nebeleido balsuoti dėl nušalinimo, bet po kurio laiko ministras pirmininkas nušalino ir jį, ir dar kelis ministrus, bandydamas išsaugoti savo poziciją“.
Jo nuomone, šiuo metu daugiau kalbama apie interpeliaciją D. Kreiviui, o ne G. Landsbergiui todėl, kad problemos, kurias esą sukėlė energetikos ministro neveiklumas, yra šiuo metu karštesnės ir svarbiau pirma išspręsti jas.
J. Olekas pastebėjo ir Vyriausybės nepasiruošimą spręsti esamas problemas.
„Yra ir ministrės pirmininkės užduotas arogancijos tonas, kad va, mus išrinkote ir dabar 4 metus kentėkite, o po 4 metų galėsite išsirinkti ką kitą. Kai Vyriausybės vadovė užima tokią poziciją, tai ir ministrai po to panašiai laikosi: tiek taip buvo per pandemiją su sveikatos apsaugos reikalų ministru, tiek dabar su energetikos, su užsienio politikos kai kuriais reikalais.
Kitas dalykas, kuris matosi čia, dirbant Europos Parlamente, kad nėra apsitarimo dėl Lietuvos reikalų ir pagalbos. Aš manau, kad tikrai galima daugiau pasinaudoti Europos Sąjunga, jeigu mes tas pozicijas derintume. Turiu pavyzdžių iš ankstesnio darbo, kaip ne kartą susitikdavo su Europos parlamentarais mūsų Vyriausybės ministrai, buvo aptariamas įvairios situacijos ir mes, balsuodami čia, bandydavome daryti įtaką kai kuriems sprendimais, priimdami įvairias rezoliucijas tikrai padėjome, kad tos problemos Lietuvoje būtų žymiai geriau sprendžiamos. To rūpesčio Lietuvos žmonių šiandiena ir ateitimi, man atrodo, dabartinė Vyriausybė rodo nepakankamai“, – patikino J. Olekas.
Kreivų veidrodžių karalystė
Kadangi Vyriausybė kaltinama nepakankamu veiklumu, viltingi žvilgsniai krypsta į Europos Sąjungą – gal ji turi planą, kaip išgelbėti valstybes nares nuo energetinės krizės?
„Europos Parlamentas yra ne kartą ištiesęs pagalbos ranką su savo rezoliucijomis, balsavimais dėl biudžetų ir kitų dalykų. Bet kartais ta pagalba tampa tokia kreivų veidrodžių karalyste: kai ji ateina į Lietuvą ir pinigai nusėda kažkuriose rankose, bet ne ten, kur labiausiai žmonėms reikia. Netgi kompensacija per pandemiją kai kam, mes tai matėme, buvo padalinta labai smulkiai, o kai kas susižėrė didelius pinigus. Europoje netgi buvo atlikti tyrimai, kad Lietuvoje kelių žmonių rankose susikaupė didžiausia Europos parama.
Man atrodo, to socialinio jautrumo ir socialinio teisingumo reikėtų daugiau. Būtų labai gerai, kad priemonės, kurios pasiekia nacionalines valstybes, tarp jų – ir Lietuvą, būtų teisingiau paskirstomos, kad galbūt didesnę paramą gautų tie, kuriems sunkiau, kas gauna minimalias pajamas – ar tai būtų jauni žmonės su vaikais, ar vyresnio amžiaus, ar tie, kurie uždirba minimalų atlyginimą, kad jiems būtų atlyginta“, – teigė J. Olekas.
Nors Europos Sąjungoje buvo daug skirtingų nuomonių, kad ir dėl pagalbos karo niokojamai Ukrainai, taip pat dėl energetikos, J. Olekas nemano, kad dabar Bendrija yra susiskaldžiusi. Esą priešingai – buvo padaryti milžiniška pažanga: „Jeigu anksčiau girdėdavome, kad nacionalinės valstybės kelia savo interesus dėl kažkokios naudos, ypatingai dėl žaliavų įsigijimo, dėl nusistovėjusių ekonominių, kartais ir kai kurių vadovų asmeninių ryšių su Rusija, dabar matome, kad Europos Parlamente yra labai didelė vienybė, balsuojant dėl paramos Ukrainai. Virš 80 proc. balsuojama „už“, tik vienas-kitas susilaiko, prabalsuoja „prieš“ ar, kaip balta varna, pasisako, kad reikia bet kokiomis sąlygomis atkreipti dėmesį į vieną ar kitą dalyką, o ne padėti Ukrainai.
V. Putino agresija Europos Parlamente labai plačiai suvienijo žmones – nuo dešinės iki kairės ir sprendimai yra gana vieningi. Neseniai buvo diskusijos su Josepu Borrelliu. Buvo bendras palaikymas ir dar didesnės paramos tiekimas.
Daugelio tų problemų, apie kurias dabar diskutuojame, pagrindas yra V. Putino Rusijos agresija: ne sankcijos, kaip bandoma pateikti, ne kažkokie Europos Sąjungos apribojimai ar kitų dalykų neparama. Ir, jeigu toliau ukrainiečiai taip sėkmingai stabdys rusus, gaudami reikiamą jiems pagalbą, tada, karui pasibaigus, vėl po truputį grįšime į normalesnį gyvenimą – gal ne iš karto, su tam tikrais trūkumais, bet tikrai bus teisingas sprendimas“, – neabejojo J. Olekas.
Pastebėjus, kad vis dėlto kol kas nepavyko susitarti dėl vizų išdavimo tvarkos Rusijos piliečiams, europarlamentaras atsakė: „Esame 27 valstybės ir nenorėkime, kad viskas visiems tiktų. Buvo su Rusija sutarta dėl laisvesnio vizų išdavimo. Visos 27 šalys sutarė, kad to laisvesnio išdavimo nėra. Tai yra didelis žingsnis, bet ne visiškas uždraudimas, dėl kurio diskusijos vyksta, kad vyksta V. Putino šalininkai paatostogauti ir pasidžiaugti tomis vertybėmis, kurias V. Putinas kritikuoja iš savo tribūnų. Bet juk kartu atvyksta ir žmonės, kurie yra skriaudžiami, kurie nepalaiko režimo.
Kitas dalykas – taip, atvykimas į Europos Sąjungą yra pramoga, pasidžiaugimas, bet kartu tai yra dar kartą įsitikinimas, kad V. Putinas meluoja. Tos vertybės ir europinis gyvenimo būdas duoda savo vaisius: kodėl jie nevažiuoja į Sibiro gilumą, kur aš gimiau, paatostogauti, o važiuoja į Vakarų Europą ar prie Baltijos jūros, kur gyvena ir kuria gyvenimą V. Putino kritikuojami žmonės? Jeigu neišvyksi, nepamatysi, galvosi, kad tose šalyse yra kažkokia nedarbas, dar kažkas blogai, o atvažiuoji čia – žmonės šypsosi, statosi, tvarkosi savo būstus, prižiūri aplinką.
Dabar pasiūlyta diskutuoti dėl Europos Sąjungos sąrangos. Metus laiko vyko konferencija dėl Europos ateities ir aš pritarčiau siūlymams, kad reikia peržiūrėti kai kuriuos sutarties punktus, kai kur turėti ne veto teisę, dėl kurios kažkada subiro Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Abiejų Tautų Respublika, o daugumos sprendimą. Tai palengvintų, pagreitintų sprendimų priėmimą ir gal būtų reakcija teisingesnė“, – sakė J. Olekas.
Kartu europarlamentaras pasidžiaugė Europos Parlamente viešėjusios Suomijos premjerės taip pat socialdemokratės Sannos Marin vertinimu, kad be reikalo ES neįsiklausė į Baltijos šalių ir Lenkijos įspėjimus dėl Rusijos, tad esą dabar visi mokame neapdairumo kainą.
„Ji iš tikrųjų labai aiškiai ir objektyviai įvertino, kad šalys, kurios buvo sovietų okupuotos arba jėga įbruktos į Sovietų Sąjungą, turėjo didesnį patyrimą ir teisingesnį pasikeitimų Rusijoje matymą. Prisiminkime, kada demokratinė Rusija mus labai parėmė 1991 metais, kai kovojome dėl nepriklausomybės, Borisas Jelcinas ragino Rusijos karius nežudyti Lietuvos žmonių, dešimtatūkstantiniai, jei ne šimtatūkstantiniai mitingai buvo Maskvoje ir Sankt Peterburge. O dabar V. Putino režimas su KGB struktūros persitvarkymu nuėjo kita linkme“, – apgailestavo J. Olekas.
Skvernelio suburtą partiją laiko trumpalaikiu projektu
Lietuvos socialdemokratams, kurį laiką pirmavusiems partijų reitinguose, dabar ant kulnų lipa nauja politinė jėga – buvusio premjero Sauliaus Skvernelio įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Paklaustas, kaip tai vertina, J. Olekas neslėpė: „Esu labai nusivylęs, kad kiekvienuose rinkimuose atsiranda kažkokie tai gelbėtojai. Jeigu pažiūrėtume iš europinės perspektyvos, tokios partijos nėra. Nežinau, kur jie bandys eiti ir ko ieškoti. Man atrodo čia toks trumpalaikis projektas, kai vardan valdžios gali visi sueiti vienon krūvon ir bandyti tam tikra prasme apkvailinti žmones, kad jie atstovauja vieniems ar kitiems interesams.
Politika yra labai svarbi profesija, kaip chirurgo, mokytojo ar žurnalisto, kuriai reikia pasiruošti ir labai aiškiai išdėstyti pozicijas, nešokinėti nuo vienos pusės į kitą, o labai aiškiai sudėlioti ideologines savo pažiūras, kad žmonės galėtų pasirinkti. Tada žmonių savišvieta ir supratimas bus, kad ne visa politika yra blogai. Tokia yra tvarka, kad jeigu nebus politikos, bus kažkokių nusikaltėlių valdymas, ką mes turėjome po Nepriklausomybės paskelbimo – kas stipresnis, tas šoko į trasą vienas kitą apvogti ir nuskriausti. Tokiam sugyvenimui reikalinga politika.
Europos Parlamente, Briuselyje, aiškiai matosi: vieni pasisako truputį už turtingesniųjų dalį, kiti už dirbančiuosius – individualiai ar dirbančius kokioje nors įstaigoje ir jų interesams atstovaujame“, – komentavo J. Olekas, pridūręs, kad Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ susibūrė visi, kurie nori būti valdžioje.
Paklaustas, ar būtų įmanoma koalicija tarp Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratų, J. Olekas sakė, kad viskas priklausys nuo rinkimų rezultatų.
„Man teko dirbti nuo pirmosios Vyriausybės, kuri buvo beveik nepartinė, buvome tik keli partinukai: socialdemokratas, krikščionis demokratas ir dar keli Lietuvos komunistų partijos nariai. Tada mes dirbome kaip nauja, kurianti Nepriklausomybę Vyriausybė, o ir toliau visada teko dirbti kokioje nors koalicijoje“, – pastebėjo J. Olekas.
Anot jo, tai, su kuo bus sudaroma koalicija, priklauso nuo to, kaip pavyks susitarti dėl prieš rinkimus duotų pažadų įgyvendinimo.
