Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto surengtoje tarptautinėje konferencijoje apie žiniasklaidą ir politiką Baltijos šalyse pranešimą skaitęs politologas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Vakarams reikia geriau suprasti agresyvios Rusijos komunikacijos sąvokas ir idėjas.
„Negalima maišyti vakarietiškų informacinio karo apibrėžimų su tuo, kas daroma Rusijoje“, – pabrėžė N. Maliukevičius.
Aplankė deja vu jausmas
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas pasakojo, kad pats neseniai suvokė, jog Vakarų šalys šiandien yra chaotiškoje situacijoje, nes Rusija ir jos agresija Ukrainos kontekste tapo prioritetu. Visi kalba apie informacinį karą, sako, kad reikia kažką daryti, o tai kelia įtampą ir dažnai nesuprantama, kam iš tiesų reikia priešintis ir kokias strategijas reiktų pasitelkti.
„Per dažnai Rusijos veiksmams mėgstame užklijuoti etiketes. Pavyzdžiui, vadiname tai „informaciniu karu“, tačiau šis terminas kilęs JAV ir turi amerikietišką konceptualizacijos tradiciją. T. y. Kremliaus veiklą vadiname vakarietišku pavadinimu“, – aiškino politologas.
Kaip naujausią pavyzdį jis pateikė tai, kad vos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui prakalbus apie „minkštąją galią“, Vakaruose visi taip pat pradėjo svarstyti apie Rusijos „minkštąją galią“. Tačiau šis terminas sukurtas specialiai apibrėžti JAV veiksmus XX amžiuje.
„Dėl to mane aplankė deja vu jausmas, nes dalykai, su kurias susiduriame šiandien, jau buvo aptarti prieš kelis dešimtmečius“, – sakė N. Maliukevičius.
Jis pasakojo, kad Rusijos reakcija į Vakarų paskelbtas ekonomines sankcijas labai priminė 1995 metais amerikiečių akademiko Martino Libickio knygoje „Kas yra informacinis karas“ aprašytą teoriją.
„Tai, ką padarė Rusija, rekomenduota daryti JAV paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje“, – pastebėjo ekspertas.
Kalbėdamas apie V. Putino Rusijos informacijos manipuliavimo supratimą, N. Maliukevičius paaiškino, kad Kremlius nuolat mokosi iš praeityje aprašytų modelių – užsiima jų archeologija.
„Geras pavyzdys – Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, kuris anksčiau užsiėmė akademiniais tyrimais sovietinių priešo apgaulės technikų srityje“, – priminė politologas.
Jo teigimu, panašių išvadų priėjo ir kiti Kremliaus praktikomis besidomintys žmonės, pavyzdžiui „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas bei knygų autorius Peteris Pomerancevas.
Senovės kinų išmintis
Politologas pabrėžė, kad Baltijos šalys garsiame senovės kinų karo stratego Sun Tzu posakyje „Pažink save ir savo priešą“ šiandien per daug koncentruojasi į dalį apie priešą, o ne save.
„Nuolat tiriame, kokia pavojinga yra Rusija, „Rusijos pasaulio“ sąvoką ir t. t., bet per mažai galvojame apie savo stiprybes ir silpnybes bei galimybes, – aiškino jis, – nepagalvojame, kaip spręsti savo pačių problemas“.