„Ginkluotės pirkimas labai skiriasi nuo kitų pirkimų. Visų pirma kariuomenė pasako savo poreikius, kokių efektų ji nori pasiekti mūšio lauke. Pagal tą poreikį yra ieškomi atitinkami ginklai, daroma rinkos analizė, tada skelbiamas konkursas ir tik tada ginklai pradedami gaminti. Jokia ginkluotė negamina į sandėlį, į priekį, ji gamina tik tiek, kiek yra užsakyta“, – antradienį Eltai teigė D. Antanaitis.
Anot eksperto, jei būtų padidintas Lietuvos kariuomenės biudžetas, tai sutrumpintų galutinio produkto pristatymo laiką. Vis tik, akcentuoja jis, gamyba galėtų užtrukti netgi kelerius metus.
„Padidinus Lietuvos kariuomenės biudžetą, kada kariuomenė nusako jos dabartinį poreikį, galima sutaupyti laiką sutarčiai sudaryti ir gaminti būtų galima čia ir dabar. Arba kitaip kalbant, jei mes dabar turime už ką užsimokėti į priekį ir užsakyti ginkluotę, ji atsirastų Lietuvoje, grubiai tariant, 2-3 metais greičiau negu paprastai perkant ir didinant gynybos biudžetą, kaip buvo numatyta iki Rusijos aktyvaus karo Europoje“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, kartu pateikdamas keletą pavyzdžių.
„Pavyzdžiui, jei kalbame apie raketines sistemas, raketas, tai yra aukšto technologinio lygio įranga, tai galėtų užtrukti apie trejus metus. Apie sraigtasparnius galima tam tikrais atvejais kalbėti ir apie septynerius metus. Pagaminti milijoną šovinių reikia metų tik gamybai, nekalbant apie pasiruošimą konkursui, konkurso skelbimą, sutarties pasirašymą“, – pridūrė jis.
Kita vertus, jei atsirastų poreikis karinę techniką įsigyti anksčiau, yra galimybė įsigyti naudotą karinę techniką, tačiau D. Antanaičio teigimu, ji nebūtų efektyvi.
„Per dvejus metus galima įsigyti tik naudotą techniką ir tik su sąlyga, kad ji yra kažkam nereikalinga. Bet perkant naudotą techniką mes prisirišame prie senos technikos, kuri jau nebėra tokia efektyvi prieš šiandien esančias grėsmes“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog jos vadovaujama Vyriausybė turi ketinimų tikslinti biudžetą, numatant daugiau lėšų šalies gynybai. Tai, pasak jos, lemia išaugusi įtampa regione.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pirmadienį taip pat teigė matąs poreikį didinti finansavimą gynybai.
Visgi, pasak jo, konkrečiau, kiek didinti finansavimą gynybai, turėtų apsispręsti politikai. V. Rupšio teigimu, papildomas lėšas reikėtų skirti artilerijos sistemoms, didesnei amunicijai, kariniam rengimui, pratyboms, personalo išlaidų didinimui.
Didžiulę įtampą regione kelia milžiniškos Kremliaus sutelktos karinės pajėgos prie Ukrainos. Vakarai baiminasi didelio masto karinio konflikto Europoje.
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą nepriklausomais subjektais pripažinti Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamas Donecko ir Luhansko sričių teritorijas.
Taip pat prezidentas V. Putinas pirmadienį įvedė Rusijos karius į du Maskvos remiamų sukilėlių valdomus Ukrainos regionus, sukeldamas piktą reakciją Vakaruose. JAV JT Saugumo Taryboje pasmerkė šį žingsnį kaip „pretekstą karui“.
