Antradienį Seimas atmetė priešlaikinių Seimo rinkimų idėją. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderio G. Landsbergio užmačios nepalaikė ir dalis jo paties partijos: 14 konservatorių balsavo prieš, 2 susilaikė.
G. Landsbergis anksčiau yra užsiminęs balsavimą dėl jo siūlymo laikysiantis tam tikra prasme balsavimu ir dėl pasitikėjimo juo.
„Jo lyderystė yra šiek tiek pažeista“, – įsitikinęs politologas Lauras Bielinis.
Vis dėlto po balsavimo Seime premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad pasisakydama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“. Politologas Ignas Kalpokas sutinka, kad tai gali būti tam tikras atsitraukimo požymis.
Urbonaitė: lyderystė ne tokia, kokios reikėtų
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė Delfi antradienį teigė, kad pastaruoju metu buvo girdimi ironiški pasamprotavimai, kad galbūt reikėtų „perkrauti“ ne politinę sistemą, bet konservatorių partiją. Taip pat jau kuris laikas jautėsi takoskyros TS-LKD.
„Ir dabar tas takoskyras mes labai aiškiai pamatėme. Manau, kad būtent tas neišdiskutavimas ir išėjimas į viešumą su ta idėja, kas užmetė atitinkamą naštą ir partijos prezidiumo nariams, liko įvertintas gana neigiamai“, – pabrėžė ji.
Jos nuomone, G. Landsbergio pasitraukimas iš TS-LKD pirmininko posto nieko nepakeistų, be to, dabar yra rimtesnių rūpesčių: kas bus su Vyriausybe, ministrais ir apskritai kaip mes toliau gyvensime?
„Taip, tai yra labai rimtas signalas, kad lyderystė yra ne tokia, kokios galbūt norėtųsi ir ne kokios reikėtų. Galų gale, jei nieko neįvyks, po metų laukia rinkimai. Tad jei partijai nereikia kokių nors drastiškų sprendimų, tai reikia diskusijų su daugiau mažiau demokratiška atmosfera. Nes, panašu, kad demokratiškos atmosferos trūksta <...>. Be jokios abejonės, G. Landsbergiui tai yra tam tikras smūgis ir labai rimtas signalas“, – sakė politologė.
Ji pridūrė, kad šis balsavimas – rimtas signalas ne tik G. Landsbergiui, bet ir kitai konservatorių lyderei, premjerei I. Šimonytei.
Politologė sutiko, kad jei I. Šimonytė įgyvendins pažadą atsistatydinti po NATO viršūnių susitikimo, tai TS-LKD lems tolimesnes įtampas.
„Įtampos gali didėti, jeigu ir toliau partijos viduje bus komunikuojama taip, kaip komunikuojama dabar. Puikiai matome visą situaciją ir ji nėra gera – tą reikia matyti. Ir, svarbiausia, tai matyti ne mums, o partijos lyderiams. Dabar situacija yra itin įtempta“, – pabrėžė ji.
R. Urbonaitė pridūrė, kad konservatorių partijoje yra nemažai žmonių, kurie nepritaria I. Šimonytės minčiai atsistatydinti, o Žygimantas Pavilionis atvirai sako padarysiantis viską, kad ją perkalbėtų.
Vis dėlto, pasak R. Urbonaitės, tikėtina, kad įsibėgėjusį traukinį, kuris buvo paleistas be stabdžių, sustabdyti bus sunku.
Politologė pabrėžė, kad žlugęs balsavimas Seime nereiškia, jog pirmalaikių rinkimų nebus. Jie gali įvykti, jei politinė krizė užsitęs ir nebus suformuota valdančioji dauguma bei nebus patvirtinta nauja Vyriausybė.
„Niekas nesako, kad pirmalaikių rinkimų neturėsime, tik kad jie bus dar sudėtingesnėmis aplinkybėmis ir po dar ilgesnio chaoso“, – pabrėžė ji.
R. Urbonaitė mano, kad konservatorių partijai reikėtų perstrateguoti pasirinktą kelią ir susidėlioti argumentus už iš prieš, ar tikrai reikia laikytis to, ką jie yra pasiūlę.
„Gal dar ne vėlu vis dėlto tą poziciją pakeisti“, – sakė ji.
Kalpokas: tai galime suprasti kaip atsitraukimą
Po to, kai Seimas sužlugdė priešlaikinių rinkimų idėją I. Šimonytė teigė, jog pasisakydama apie galimą atsistatydinimą „turbūt leido sau šiek tiek per daug“. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas teigė, jog tai galima suprasti ir kaip atsitraukimą.
„Gali būti, kad ir šioks toks atsitraukimas. Reikia žiūrėti, kaip dabar tvarkytis su situacija. Tas jų mėginimas pakelti statymus, akivaizdu, neišdegė. Jis neišdegė ne tik Seime plačiąja prasme, bet ir partijos viduje“, – konstatavo politologas I. Kalpokas.
VDU docentas, politologas I. Kalpokas tikino, jog konservatorių gretose pasipriešinimas pirmalaikiams rinkimams ir Vyriausybės griūčiai yra ganėtinai didelis.
„Panašu, kad partijos viduje yra labai didelis spaudimas baigti kelti cirkus ir dirbame toliau. Ko gero, dabar reikia mėginti kažkaip atrasti tą formuluotę, kuri sakytų, kad jie prisišnekėjo, prisidirbo truputį. Bet nepaisant to, kaip visiems atrodo, mes esame suaugę žmonės ir gebame priimti svarbius, valstybiškus sprendimus.
Galima įtarti, kad tai yra būtent toks signalas siunčiamas, kol kas dar ne visai tiesiogiai bandoma tuos vandenis testuoti. Bet kol kas, ką mes tikrai matėme, – vienareikšmiškai ir rimtai interpretuoti teiginius, ateinančius iš konservatorių vadovybės, yra labai rizikingas užsiėmimas“, – kalbėjo VDU politologas I. Kalpokas.
Delfi pašnekovas taip pat pabrėžė, jog kalbos apie Vyriausybės atsistatydinimą, jos „perkrovimą“ buvo gausios.
Susipyko su koalicijos partneriais
„O kitas dalykas – susipykta su koalicijos partneriais. Ir susėsti prie vieno stalo Gabrieliui Landsbergiui bei Eugenijui Gentvilui gali būti sudėtinga.
Bet iš kitos pusės, ko gero, tas bendras interesas parodyti, kad čia nėra smėlio dėžė, jie gali būti respektabilūs politikai. Manau, tai ir bus dominuojantis interesas. Tai signalizavo ir koalicijos partneriai gana ilgą laiką – kad iš jų pusės viskas gerai, jie problemas daro.
Tas tęstinumas vienokia ar kitokia forma, ko gero, tikrai bus įmanomas. Arba iš viso bus atsitraukta nuo Vyriausybės atsistatydinimo idėjos, arba bus tas formalus atsistatydinimas, bet vėl „nauja“ I. Šimonytės Vyriausybė – pusiau perkrauta, tai nėra atmestina galimybė“, – Delfi sakė I. Kalpokas.
VDU docento, politologo I. Kalpoko teigimu, konservatorių maišto nuotaikos stiprios. Ir kaip visa tai atsilieps tolesnėms G. Landsbergio perspektyvoms – didesnis klausimas.
Bielinis: tai paveiks rinkėjų sąmonę
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis Delfi antradienį sakė, kad nuomonių išsiskyrimas ir audringos diskusijos TS-LKD rodo, jog G. Landsbergis nesugebėjo organizuoti aiškaus komunikavimo partijos viduje ir politiniame lauke, o tai reiškia, kad jo lyderystė yra šiek tiek pažeista.
Jis sutiko, kad įtampa partijoje gali tik gilėti, ir atkreipė dėmesį, kad ne už kalnų – rinkimai.
„Visas šis konfliktas, nesusikalbėjimas partijos viduje lemia tolimesnę krizę, strategiškai labai svarbią – rinkiminę krizę. Tai gali pasibaigti tuo, kad konservatoriai surinks be galo mažai balsų“, – teigė politologas.
Jo nuomone, jau ne kartą yra buvę taip, kad konfliktas partijos viduje lėmė rinkėjų nusigręžimą nuo politinės jėgos.
„Pasidalijusi į grupes politinė jėga praranda labai daug balsų, nes rinkėjai yra sutrikę. Pats konfliktas savaime jau reiškia krizę partijos viduje ir krizę rinkėjo sąmonėje, taigi rinkėjas bus linkęs išvis neiti balsuoti, negu balsuoti neaišku už kurią poziciją“, – sakė jis.
