Jo teigimu, Vilniaus miesto gyventojams dujos ir nebuvo pabrangusios tiek, kiek jos brango biržoje.
„Tai jeigu praėjusiais metais vidutinė gamtinių dujų kaina biržoje buvo maždaug 2 eurai už kubinį metrą, tai ir vilniečiai, visi kiti lietuviai mokėjo apie 70 centų.
Visą tą skirtumą padengė Vyriausybė iš valstybės biudžeto ir lietuviai net nepajautė savo pečiais, kišene, kiek iš tiesų tos gamtinės dujos kainavo praėjusiais metais. Ir tik dabar ta rinkos kaina priartėjo prie to, kiek mes iš tiesų už jas mokame“, – LNK sakė ekonomistas N. Mačiulis.
Bet gamtinių dujų brangimą gyventojai pajuto per augančias produktų kainas.
„Gamintojai, kuriems irgi dujos pabrango, įmonės negavo tokių kompensacijų, jos už dujas mokėjo 5–6 kartus daugiau nei prieš porą metų. Dėl to labai sparčiai kilo įvairių produktų kainos, ypač – maisto produktų kainos. Ir dabar įmonės jau mokės mažesnes kainas už gamtines dujas, moka jau mažesnes kainas už elektrą, nes ir ji labai ženkliai atpigo.
Elektra, kurios reikia tiek gyventojams, tiek ir verslui yra gaminama deginant gamtines dujas, atpigus gamtinėms dujoms, jau atpigo ir elektra.
Tai tos įmonės, kurios perka elektrą biržoje, jos jau turi daug mažesnes energijos sąnaudas. Ir jau tai visai netrukus turėtų atsispindėti ir galutinių prekių statistikoje. Bet ar atsispindės, ar ne – pamatysime“, – LNK sakė vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.
Jo teigimu, pernai labiausiai brango tos prekės, kurių gamybai daugiausiai energijos ir yra naudojama.
„Trąšos, jas daugiausiai perka ūkininkai, bet ir daugelis maisto produktų. Pavyzdžiui, pieno produktai beveik 50 procentų brango, kiaušiniai, duona, kai kurie kiti maisto produktai. Tai ten, kur ir buvo didžiausias brangimas, mes ir galime tikėtis, kad kainos kiek sumažės po to, kai normalizuojasi dujų ir elektros kainos“, – tikino ekonomistas N. Mačiulis.
Dėl atpingančių gamtinių dujų didžiausią naudą kol kas gauna valstybės biudžetas, kalbėjo LNK pašnekovas N. Mačiulis.
„Nes ten tos numatytos lėšos – daugiau nei milijardas eurų, skirtas gyventojų išlaidų kompensavimui už elektrą ir dujas, tų lėšų nereikės. Tai reiškia, kad valstybei reikės mažiau skolintis, arba jas galės nukreipti kažkur kitur, kitiems poreikiams. (...)
Jeigu taip atsitiktų, kad gamtinių dujų kainos laikytųsi dabartiniame lygyje, arba dar sumažėtų, tai ir tos reguliuojamos kainos, kurios yra keičiamos kas pusę metų, šių metų antrą pusmetį mažėti. Tą pamatytų ir vartotojai“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomistas priminė, jog dar prieš pusmetį situacija buvo tokia, kad visa Europa svarstė – kaip sumažinti gamtinių dujų vartojimą.
„Ir jeigu nebūtų taip sparčiai išaugusi suskystintų gamtinių dujų pasiūla, jeigu nebūtų buvusi žiema tokia šilta, kokia ji yra, labai gali būti, kad dabar mes sėdėtume su kailinukais ir paltukais. Nes buvo labai realus scenarijus, kad daugeliui valstybių tektų riboti dujų tiekimą, jų vartojimą. Net jei ir ši kaina daugiau nebemažėtų, tai, tikėtina, jau būtų gana teigiamas impulsas vartotojams“, – kalbėjo LNK pašnekovas N. Mačiulis.
Jo teigimu, šią situaciją labiausiai lėmė šilti orai, bet yra ir kitų priežasčių.
„Bet prisidėjo ir tai, kad tiek gyventojai, tiek ir įmonės visoje Europoje pamatę tokias kainas ieškojo būdų sumažinti vartojimą. (…) Ir greta to padėjo ir tai, kad Europa labai greitai investavo į suskystintų gamtinių dujų terminalus, į tiekimo infrastruktūrą, greitai rado tiekėjus. (…) Ir tai viršijo visus optimistinius scenarijus, kaip greitai Europa prisitaikys gyventi be Rusijos dujų“, – priežastis vardijo ekonomistas N. Mačiulis.
Jis dar pridūrė, jog Europa jau yra pasiruošusi ir kitai žiemai.
Visą LNK pokalbį su ekonomistu N. Mačiuliu žiūrėkite čia:
