Rėmėsi Švedijos pavyzdžiu

LSDP atstovė R. Budbergytė paaiškino savo prašymą dėl tyrimo. Jos teigimu, nors infliacija mažėja, tačiau tai visiškai neatsispindi maisto produktų kainose.

„Paskutinieji tyrimai, kuriuos teko matyti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazėje rodo, kad su maisto produktais yra kažkas neaiškaus. Lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis, mūsų maisto produktų kainos yra tikrai labai drakoniškos“, – kalbėjo politikė.

R. Budbergytė tikino, jog šiuo atveju Lietuva yra kiek panaši į Jungtinę Karalystę, ar Kanadą, JAV, bet ne į šalia esančias ES nares.

LSDP atstovė Seime pasakojo, jog ją įkvėpė Švedijos pavyzdys – ten dar rugpjūčio mėnesį Finansų ministerija pasiprašė Nacionalinio ekonominių tyrimų centro padaryti tyrimą ir išsiaiškinti – ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių ar tiesiog yra verslininkų godumo pasekmė.

„Ir gautas atsakymas juos nuramino – tikrai buvo pateiktas argumentuotas patikinimas apie tai, kad jokie prekybininkai (nesipelno, aut. p.)“, – sakė parlamentarė R. Budbergytė.

Ji kalbėjo, jog tikrai nenori visų prekybininkų apkaltinti godumu, bet pabrėžė, jog atsakymo reikia ne tik jai, bet ir visai Lietuvai.

„Tai pačiai Vyriausybei reikia, kad mes žinotume, kur yra kažkokie trikdžiai mūsų laisvoje rinkoje, kurioje yra konkurencija“, – laidoje aiškino R. Budbergytė.

Finansų ministerija į R. Budbergytės prašymą jau viešai atsakė. Ministerija pabrėžė, jog politikės klausimas nėra tiesioginės ministerijos kompetencijos aspektas.

„Aš pasitikiu finansų ministre Gintare Skaiste ir finansų ministerija. Todėl manau, kad ministerija turėtų imtis iniciatyvos suburti tam tikrų ekonomistų, ekspertų grupę, kurie ir padarytų tokį tyrimą“, – kalbėjo LSDP atstovė R. Budbergytė.

Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Rūta Žičkienė laidoje teigė, jog labiausiai šalyje auga elektros ir maisto produktų kainos.

„Kiek žinau, dabar infliacija yra virš 9 procentų per šiuos metus. Ir skaičiau tyrimą, kad kalėdinės išlaidos šiais metais paaugo 14 procentų. Bet jaučiasi, kad tos kainos kyla. Kai matome, kad kyla elektros kainos, matome situaciją pasaulyje, tai suprantama, jog tai yra natūralu.

Kaip paprasti gyventojai matome, kad valstybė visaip ieško išeičių, kaip tas kainas išlyginti, kompensuoti skirtumus“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Ji teigė, jog visai neseniai buvo patvirtinta, kad bus teikiama kompensacija už elektrą.

Ragina teikti aiškius pasiūlymus

Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos atstovas Andrius Vyšniauskas laidoje teigė, jog jam, kaip ir visiems gyventojams, kyla klausimų dėl kainų. Tačiau pagrindinė priežastis, anot jo, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje.

„Mes aiškiai suprantame, kad ši situacija pirmiausia yra susidariusi dėl karo Ukrainoje, dėl gerokai pakilusių energetikos išteklių kainų ir pasaulinėse rinkose augančių maisto kainų. Pirmiausia grūdų, kitų grūdinių kultūrų.

Tai yra pagrindinė priežastis ir norint šią situaciją suvaldyti, pirmiausia reikia padaryti viską, kad karas kaip galima greičiau baigtųsi ir Ukraina laimėtų“, – laidoje sakė konservatorius A. Vyšniauskas.

Jo teigimu, Vyriausybė stengiasi padėti žmonėms, kaip ir Švedija, kitos šalys.

„Kompensuojant dalį elektros kainų – tiek gyventojams, tiek verslui. Taip pat stengiantis didinti žemiausias pajamas turinčių gyventojų pajamas“, – kalbėjo politikas.

Parlamentaras kalbėjo, jog į finansų ministrę raštu besikreipianti opozicijos atstovė R. Budbergytė galėtų aiškiai teikti pasiūlymus, o gal net ir įstatymų pataisas

„Galima moksliniais įvairiais darbais užsiimti, tirti, analizuoti. Tą gali gal atlikti ir mokslinės institucijos, tą gali atlikti ir kai kurios valstybinės institucijos. Šioje vietoje nesiimu spręsti, kad labiau kompetencijos turi.

Man gal tik labiau norėtųsi iš kolegės R. Budbergytės, kuri yra buvusi ir Valstybės kontrolierė, finansų ministrė – žinodama, kad nei viena institucija nesiima, arba tiesiog turėdama atsakymus, galėtų pasiūlyti – o kaip reikėtų keisti mūsų šalies institucinę sąrangą.

Gal, pavyzdžiui, Konkurencijos taryba turėtų žymiai aštresnius dantis atlikti kontrolės veiksmus. Galbūt reikia keisti kažką Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sistemoje, kad jie galėtų imtis daugiau veiksmų. Laukčiau ne raštų vienam ar kitam ministrui su paraginimu sprendimą priimti, bet įstatymo pataisos – kaip ja būtų galima sustiprinti“, – ragino konservatorius.

Savo ruožtu, LSDP atstovė R. Budbergytė teigė, jog šiuo pasiūlymu konservatorius A. Vyšniauskas tebando nukreipti dėmesį nuo keliamo klausimo.

Dėl ko brango maistas?

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis laidoje dalijosi naujausio tyrimo duomenimis.

„Turiu jums gerų naujienų – mes gruodžio 1 dieną publikavome tyrimą, kur Baltijos šalyse tyrėme, kokios yra infliacijos priežastys, kokių maisto produktų ir dėl kokių priežasčių labiausiai pabrango. (…) Bet aš jau dabar galiu pasakyti pagrindines išvadas – kodėl Lietuvoje labiausiai brango maisto produktai, tai yra trys pagrindinės kategorijos. Tai yra aliejai, riebalai, pieno produktai ir duona“, – tyrimo duomenis pateikė ekonomistas N. Mačiulis.

Iki karo Ukrainoje, anot jo, 9 procentus visų maisto produktų Lietuvoje būdavo perkama iš Rusijos arba Ukrainos, tai ir lėmė maisto kainų augimą.

„Didžioji dalis aliejų ir riebalų, todėl reikėjo rasti labai greitas alternatyvas, kur iš kitų šalių nusipirkti. Kaimyninėse šalyse, Europoje tik 2–3 procentai visų produktų būdavo perkama iš Ukrainos ir Rusijos.

Kita priežastis, susijusi su pieno produktais, yra tai, kad Lietuvoje sparčiausiai ES pakilo žaliavinio pieno supirkimo kainos – apie 80 procentų. Nuo 30 iki 55 centų. Visos tos priežastys čia ir yra“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.

Jis pabrėžė, kad kainų augimas jau išsikvėpė. Ekonomistas N. Mačiulis teigė, jog tikrai nenustebs, jei per artėjantį pusmetį kai kurie aliejai, pieno produktai, daržovės galėtų atpigti.

„Mes labai retai matydavome reiškinį, kad kainos mažėtų. Per nepriklausomos Lietuvos daugiau nei 30 metų istoriją, buvo gal tik dveji metai, kai mažėjo kainos. Ir tai paprastai būna kriziniai metai, sukrėtimas, mažėja paklausa, didėja nedarbo lygis...

Bet dabar, net ir be didelės krizės, mes galėtume matyti daugelio maisto produktų kainų sumažėjimą, nes žaliavos atpigo, tiekimo grandinės susitvarkė, transportavimo išlaidos net iš tolimų Azijos regionų labai sumažėjo. Net ir energijos išteklių kainos stabilizavosi“, – priežastis vardijo N. Mačiulis.

Visą laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia: