„Sveikiname EK paskelbtą visišką draudimą tranzitu per ES gabenti karinės, dvigubos paskirties prekes bei technologijas. Lietuva teigiamai vertina EK išaiškinimu įvedamus tranzito per ES apimčių apribojimus pagal paskutinių trijų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį, taip pat būtinumą sustiprinti tokio tranzito kontrolę.
Visada pasisakėme, kad negali būti sukurta jokių specialiųjų išimčių bei skirtingų ES valstybių narių teritorijų traktavimo bei tokio įspūdžio, todėl teigiamai vertiname tai, kad šiuo visoms ES valstybės narėms galiojančiu aiškinimu toks precedentas nėra sukuriamas“, – tokį komentarą pranešimu spaudai trečiadienį išplatino URM.
Pranešime taip pat rašoma, kad Lietuva „efektyviai užtikrins sankcijų taikymą, atidžiai stebėdama, principingai vertindama ir efektyviai tikrindama, ar Rusija nebando piktnaudžiauti tranzito galimybėmis.“
Laidoje „Delfi interviu“ kalbėjęs europarlamentaras Petras Auštrevičius visgi tikino, jog EK išaiškinimas greičiausiai tinka tiems, kurie dėl jo derėjosi.
„Ko gero, ir greičiausiai taip yra, EK taip elgiasi turėdama politinę paramą iš tam tikrų valstybių, ir, ko gero, iš Lietuvos pusės, nes tokie išaiškinimai, kurie liečia tiesiogiai Lietuvos nacionalinius interesus, negali atsirasti neturint bent jau galvos linktelėjimo iš Vilniaus“, – laidoje teigė politikas.
Lietuvą sutikti su tokiu EK išaiškinimu galėjo spausti kitos valstybės
Pasak europarlamentaro, šis EK sprendimas labai atitinka ankstesnius Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo žodžius. Jis svarstė, kad užkulisiuose galėjo būti viena ar kita valstybė, stojusi Vokietijos pusėn. Visą P. Auštrevičiaus interviu Delfi galite rasti čia.
Politikos užkulisiuose kalbama, kad priimti tokį EK išaiškinimą Lietuvai rekomendavo JAV. Viešai atnaujintas Komisijos gaires pozityviai įvertino Jungtinių Valstijų Valstybės departamento atstovas spaudai Ned Price.
„Vertiname nuolatinį bendradarbiavimą su sąjungininkais ir partneriais imantis priemonių prieš Rusiją dėl jos neišprovokuoto karo Ukrainoje. Sveikiname ES pranešimą, kaip valstybės narės įgyvendins šias priemones Kaliningrado atžvilgiu“, – buvo rašoma jo tviteryje, o šį įrašą pasidalino ir JAV ambasada Vilniuje.
JAV Valstybės departamento pranešime spaudai taip pat akcentuojama, kad Kaliningrado „blokados“ nėra ir niekada nebuvo.
„Naudodami įvairius maršrutus, keleiviai ir toliau tranzitu vyksta tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado, kaip ir visos humanitarinės siuntos bei dauguma kitų prekių. Taip pat neturėtume pamiršti, kodėl buvo įvestos ekonominės sankcijos, kurios buvo atsakas į Rusijos neišprovokuotą ir žiaurų karą Ukrainoje“, – teigiama pranešime.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas trečiadienį vakare feisbuke rašė, kad EK išaiškinimas yra kompromisinis ir priimtas kolektyviai.
Jis sako, kad jei Lietuva spręstų viena, sprendimas būtų kitoks, tačiau EK išaiškinimas yra kompromisinis.
„Žinoma, kad jis nėra toks, koks būtų, jeigu Lietuva spręstų viena. Ir žinoma, kad EK sprendimą galima vertinti kaip žingsnį atgal nuo ankstesnių EK išaiškinimų“, – BNS trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Jis galėjo būti kitoks ir Rusija nieko esmingo mums negalėtų padaryti. Deja, šį ES sprendimą kritikuoti yra lengviau nei ginti. Tačiau šis EK išaiškinimas iš tiesų yra kolektyvinis ir kompromisinis, kaip ir pati ES sankcijų politika“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūno teigimu, tam tikri kompromisai reikalingi dėl bendrų strateginių tikslų, todėl Lietuva negali likti viena ir ignoruoti svarbiausių sąjungininkų pozicijos.
„Lietuvos saviizoliacija būtų didelė Kremliaus pergalė, ypač karo prieš Ukrainą kontekste, nes Lietuva yra viena aktyviausių Ukrainos interesų gynėjų ES ir NATO bei sankcijų Rusijai iniciatorė. Šiandien Rusija nepasiekė jokios esminės pergalės, nes pačios sankcijos dėl eksporto išlieka nepakitę“, – teigė L. Kasčiūnas.
Parlamento opozicija sukritikavo valdančiuosius, kad, apriboję sankcionuojamų prekių iš Rusijos judėjimą į Kaliningradą, jie iškart nebuvo tikri dėl tranzito taisyklių. Prabilta ir apie galimą interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Lietuvos politikų reakcijas į EK atnaujintas gaires galite skaityti čia.
Pats ministras kol kas viešai, bet jau minėto URM pranešimo spaudai, nepateikė savo komentaro. To kol kas nepadarė ir premjerė bei prezidentas.
Liberalų sąjūdžio atstovas URK Raimundas Lopata neslėpė žinią sutikęs neigiamai.
„Mes nesugebėjome apginti savo nacionalinių interesų ir tokiomis išimtimis Lietuvą paverčiame tiesiog šalimi, o ne valstybe. Tai yra blogai. Kodėl mes turime daryti išimtis Kaliningradui, kai Odesa užblokuota ir rusai toliau tyčiojasi? Blogai“, – Delfi sakė parlamentaras.
Toliau Lietuva, pasak jo, turi kelti šį klausimą EVT. „Nenuolaidžiauti“, – akcentavo URK narys. „Man yra negeras įtarimas, kad tam tikram kompromisui valstybės vadovybė yra pasiruošusi. Tai ir yra blogai“, – pridūrė R. Lopata.
Politologas Ramūnas Vilpišauskas BNS komentavo, kad Maskva EK išaiškinimą įvertins kaip silpnumo ženklą.
„Tai galima pagrįstai vadinti pozicijos keitimu, nes žinome, jog Lietuvos diplomatai konsultavosi su EK pareigūnais dar pavasarį, kai buvo apsispręsta dėl tokio pobūdžio sankcijų, ir atrodo, kad tada buvo rastas bendras supratimas, kurį, pradėjus pirmąsias tokias sankcijas rusiškų prekių tranzitui taikyti, patvirtino viešai ir EK vadovybė, kad Lietuva tinkamai taiko sankcijas ir tranzitui“, – BNS sakė politologas.
„Didžiausia žala kyla iš to, jog dabar atsiranda poreikis keisti pradėtą taikyti praktiką ir tada Europos Sąjunga ir jos valstybės atrodo nevieningos ir neapsisprendusios. Tai veikiausiai Maskvoje bus traktuojama kaip silpnumo ženklas“, – teigė R. Vilpišauskas.
