Per pastarąsias dvi paras buvo fiksuota apie 2000 naujų koronaviruso atvejų, tai šioks toks sumažėjimas nuo praėjusios savaitės kasdienių atvejų.
Tačiau šie skaičiai, anot eksperto, dar nereiškia, kad tikrai matomas griežto karantino efektas.
„Mes matėme savaitgalio efektą – testų skaičius sumažėjo, atitinkamai fiksavome ir mažiau atvejų. Jeigu pasižiūrėsime teigiamų tyrimų dalį, tai tas rodiklis pakilo, dabar ji 23–24 procentai. Kad pasakytume ar jau tikrai situacija pagerėjo, reikės palaukti šios savaitės“, – sakė jis.
Ekspertas teigė, kad kol iš duomenų nėra aišku, ar mažesni susirgimų skaičiai yra švenčių efektas ar situacijos pagerėjimas.
„Jei žiūrėtume į „Apple“ mobilumo duomenis, mobilumas per paskutines dienas yra nukritęs, panašus į pirmojo karantino. Tai ar čia švenčių efektas ar čia mes turime pagerėjimą? Ženklai yra gerėjantys, bet pamatysime viską tik šią savaitę“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė V. Zemlys–Balevičius.
Duomenų mokslininkas laidoje sakė, jog turi būti fiksuojamas bent dvi savaites trunkantis naujų atvejų kritimas ir tik tada būtų galima kalbėti apie situacijos gerėjimą.
„Reikia suprasti, kad mes esame taip aukštai su visais atvejais ir sveikatos sistema yra taip perpildyta, kad nereikia tikėtis, jog savaitę pakris atvejai ir jau viskas, galime išeiti. Ne, čia bus procesas. Dėl to ir buvo apribojimai iki sausio 31 dienos. Tikėkimės, kad per šias savaites matysime, kad krenta. Bet kol nebus (atvejų, aut. p.) kritimo dvi savaites, mes negalėsime šnekėti apie gerėjančią situaciją“, – teigė duomenų mokslininkas.
Reikia nusiteikti blogiausiam
Įvedusi itin griežtą karantiną naujoji Vyriausybė galutine jo data pasirinko sausio 31 dieną. Visgi, ši data gali būti keičiama. V. Zemlio–Balevičiaus teigimu tikrai per anksti kalbėti apie galimą karantino pabaigą.
„Labai norėčiau šnekėti optimistiškai. (…) Sakyčiau, kad turint omenyje, kad Jungtinėje Karalystėje fiksuojama nauja viruso atmaina, kurios užkrečiamumas ženkliai didesnis. (…) Tai tik rodo, kad realistiškai reikia pereiti nuo to mąstymo, kad vieną karantiną atlaikome ir viskas bus gerai, galima grįžti į normalų gyvenimą.
Ne, reikia suprasti, kad šita kova su koronavirusu, net ir psichologiškai geriau planuoti, kad tai bus ilgas laikotarpis. Ir jei situacija pagerės, tada viskas puiku, galėsime tai užmiršti. Bet jei kalbame, kad iškentėme karantiną ir galime atsipalaiduoti, tai mes save užprogramuojame eiliniam nusivylimui“, – teigė laidos pašnekovas.
Jis ragino nusiteikti, kad kova su pandemija truks ilgai.
„Tai būtų racionalus požiūris į problemą. Nes taip lengvai nesigaus viskas“, – sakė V. Zemlys–Balevičius.
Jis sakė tikintis, kad nuo vasario mėnesio pradžios itin griežtas karantinas galėtų būti švelninamas, jei naujų susirgimų skaičius nukris iki tam tikro lygio.
„Į normalų gyvenimą, koks buvo iki koronaviruso po sausio 31 dienos mes negrįšime. Tikiuosi, kad jei visos tos priemonės suveiks ir matysime konkretų atvejų kritimą, bus galima kažką atlaisvinti“, – sakė ekspertas.
Dėl Jungtinėje Karalystėje fiksuotos naujos koronaviruso atmainos statistika gali ir dar pablogėti, sakė V. Zemlys–Balevičius.
Ekspertas kalbėjo, kad kol Lietuvoje nėra daromi tyrimai, nėra aišku, ar nauji susirgimų rekordai susiję su šia atmaina ir šventėms į namus grįžusiais emigrantais, ar ji dar tik laukia.
„Mums reikia susitaikyti ir ruoštis blogiausiam variantui. Nes kažkodėl ruošiamės geriausiam variantui“, – laidoje „Delfi rytas“ stebėjosi ekspertas.