Sulaukė atvirų prisipažinimų, kad Lietuva pasuko ne Europos keliu
Vaikų psichiatras, skaitydamas pranešimą Seimo Liberalų frakcijos surengtoje diskusijoje apie partnerystės įteisinimo galimybes Lietuvoje, pabrėžė, kad partnerystės įteisinimas – svarbi didelio paketo dalis.
„Reikia, kad Lietuvoje atsirastų kritinė masė žmonių, manančių, kad Lietuva vis dar turi unikalią galimybę tapti pažangia Europos valstybe. Tačiau tam būtina išgryninti vertybes, nes dabar kai kurie politikai jas monopolizavo ir sako, kad tik jie skleidžia tikrąsias vertybes, o visi kiti – ne. Kai ketverius metus Ženevoje dirbau Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitete, Lietuvoje šioje srityje kaip tik vyko regresas. Lietuva vieną po kito priimdavo sprendimus, apie kuriuos mano kolegos Ženevoje klausdavo, ar čia norėta pajuokauti. Dabar aišku, kad ši sritis monopolizuota ir tie, kurie mano kitaip, turi aiškintis, kas jie tokie. Privačiuose pokalbiuose politikai man atvirai yra sakę: „Mes žinome, kad tu atstovauji Briuseliui, Ženevai, bet Lietuva pasuko kitu keliu“, - teigė pranešėjas.
Jo manymu, šiuo metu Seime tiek pozicijoje, tiek opozicijoje nėra pakankamai žmonių, kurie galėtų sustabdyti šį procesą, todėl gąsdinimai įvairiomis „vakarietiškomis“ fobijomis greičiausiai tęsis ir toliau.
„Kitas pavyzdys – baisus Garliavos trileris. Visos šios istorijos nebūtų, jeigu tam jau nebūtų iškedenta dirva. Juk Garliavoje taip pat buvo ginamos tam tikros vertybės. Tačiau be įtakingų grupių įtakos, kurios monopolizavo vertybes, paruoštos terpės to negalėtų vykti. Nuo šiol Lietuvoje netgi yra naujas keiksmažodis – „biologinė“. Esą nuo kada turime pataikauti biologinėms motinoms, kai yra geresnė šeima. Sunku paaiškinti civilizuotoms valstybėms, kaip Lietuvoje gali vykti tokie procesai“, - tikino D. Pūras, klabėdamas apie tai, kad šeimos Lietuvoje rūšiuojamos į geras ir blogas.
Kuo baigėsi akcija „Išsaugosime santuoką – išsaugosime Lietuvą“
Pasak D. Pūro, su Lietuvoje įsitvirtinančiomis nuostatomis dėl šeimos politikos tiesiogiai susijęs ir didelis vaikų skaičius globos įstaigose, dėl kurio Lietuva ES atrodo labai blogai.
„Lietuvos nesėkmės bandant apsaugoti vaikus nuo prievartos yra susijusios su tendencija rūšiuoti šeimas, nors dabartinės šeimos politikos šalininkų ketinimai yra kuo geriausi. Manau, dauguma mano oponentų yra nuoširdūs žmonės ir tikrai nori gero. Visgi reikia nepamiršti, kad Vaiko teisių apsaugos konvencija teigia, kad vaikas yra pirmiausiai žmogus. Jis nėra nei šeimos, nei valstybės nuosavybė. Šeima pagal svarbą gali būti tik po vaiko.
Visi sutinka, kad reikia mažinti vaikų skaičių globos įstaigose, kitaip tariant, būtina užtikrinti jų gyvenimą šeimoje. Šiuo klausimu mes visiškai sutariame su oponentais, tačiau kai pradedame ieškoti priemonių, kaip tai padaryti, paaiškėja, kad neturime jokių sąlyčio taškų. Turbūt prisimenate reklaminius stendus, skelbusius: „Išsaugosime santuoką – išsaugosime Lietuvą“. Pasirodo, šios akcijos šalininkai mąsto taip: dauguma į globos įstaigas patekusių vaikų yra paimti iš susimetusių, daug partnerių pakeitusių tėvų. Jei bus pasiekta, kad nebeliks vienišų, susimetusių, išsiskyrusių žmonų, nebus ir paliktų vaikų. Ne iš karto supratau, kad šie politikai nuoširdžiai tiki gerais šios akcijos rezultatais“, - stebėjosi D. Pūras.
Pasak psichiatro, dar ir šiandien gimdyti atvykstanti moteris, jeigu ji kuri kuo nors neįtinka aplink esantiems valstybę atstovaujantiems žmonėms (šiuo atveju – medikams), pavyzdžiui, ji nepilnametė, turi socialinių problemų ar šiaip sutrikusi, nes žino, kad jai gyvenime niekas nepadės, išgirsta tokį patarimą: pirmą nesąmonę jau padarei, t. y. pradėjai vaiką, bet nepadaryk antros nepadaryk, t. y. nepabandyk auginti vaiko, pasižiūrėk į save.
„Tai mūsų šeimos politikos atspindys. Taigi nors ši politika skelbia gražius lozungus – efektas yra atvirkščias. Tačiau šis vertybinis kontekstas mūsų valstybės ateičiai ne mažiau svarbus, kaip diskusijos apie energetiką. Jei norime pasiekti, kad visi mūsų vaikai gyventų šeimose, būtina užtikrinti ypatingą šeimų įvairovę. Pavyzdžiui, užsienyje globėjų šeimos specialiai apmokamos auginti vaiką, turintį problemų. Tačiau oponentai vėlgi gali sakyti, kad tai nepriimtina mūsų šeimos politikai, kadangi jie gali būti nesusituokę. Jei mes norime vaikų gerovės, turime atsisakyti moralistinės šeimos politikos“, - įsitikinęs D. Pūras.