Pasak ministro, šiuo metu svarstoma dėl egzamino tautinių mažumų moksleiviams vertinimo, rašinio apimties bei dėl to, keliais autoriais jie galėtų pasinaudoti per egzaminą. Šiais klausimais ketinama tartis pirmadienį.

„Mes, ko gero, išeisime pirmadienį į tą politinę tarybą su kokiais dviem-trim ar gal net keturiais variantais, kai mes tą galime daryti, ir tegu nusprendžia atsakingi už Lietuvos politiką žmonės. Dėl autorių kiekio, žodžių skaičiaus egzamine ir vertinimo kriterijų - trys pagrindiniai dalykai, apie kuriuos mes diskutuojame“, - BNS sakė D. Pavalkis.

Paklaustas, ar gali būti siūloma, jog tautinių mažumų moksleiviams egzamino užduotys būtų kitokios nei lietuviams, D. Pavalkis atsakė: „Diskutuojame ir tokį variantą“.

Dainius Pavalkis
„Yra visokiausių siūlymų, kaip daryti, ką daryti su tuo egzaminu, bet mes, atrodo, dėl vieno dalyko tvirtai sutariame, kad lietuvių valstybinis kalbos egzaminas nelietuviškose mokyklose bus, o kokio jis sunkumo, kokio lengvumo, kaip mes jį vertinsime - ir vyksta šitas darbas“, - kalbėjo jis.

2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis.

Naujovės sulaukė dalies tautinių mažumų pasipriešinimo. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pabrėžia, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba.