Į valdžią po rinkimų patekę konservatoriais iš naujo ėmėsi žvalgybos kontrolieriaus instituto steigimo. Tačiau užkulisiuose girdėti Valstybės saugumo departamento ir prezidento G. Nausėdos nepasitenkinimas.
„Prezidento manymu, siūlymai plėsti žvalgybos sistemos kontrolę pirmiausia privalo stiprinti, o ne silpninti žvalgybos sistemos efektyvumą, nes tik taip bus užtikrintas Lietuvos valstybės saugumas. Nauji siūlymai taip pat turi būti grįsti ne tik ombudsmeno skaidraus skyrimo, jo politinio neutralumo, veiklos nepriklausomumo, atsakomybių derėjimo, bet ir gerojo valdymo, biurokratijos mažinimo principais“, - nurodė Prezidento komunikacijos grupė.
G. Nausėda 2019 metų pabaigoje savo ruožtu registravo pataisas, palankias VSD, kuriomis, be kita ko, siūlė žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Be to, žvalgybos institucijoms būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Pataisos taip pat VSD suteiktų teisę gauti bankų paslaptį sudarančią informaciją be teismo sankcijos. Didžiausia nepasitenkinimo audra kilo būtent dėl prevencinių pokalbių, į kuriuos žvalgybininkai galėtų iškviesti Lietuvos gyventojus.
Šias pataisas inicijavo šalies vadovas, o parengė pačios žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos.
D. Grybauskaitė idėją sukritikavo, TS-LKD pasiūlė įvesti „papildomus saugiklius“
Kritikai dėstė, kad kai kurios žvalgybai numatomos naujos priemonės yra perteklinės ir iškreipiančios žvalgybos esmę.
Tuo metu opozicijoje buvusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis sakė, kad „su nemažėjančiomis įvairaus tipo grėsmėmis iš Rusijos ir Baltarusijos bei augančiu Kinijos aktyvumu“ Lietuvai žvalgybą reikia stiprinti, tačiau plečiant žvalgybos galias reikia įvesti papildomų saugiklių, pvz., žvalgybos ombudsmeno instituciją.
„Pritardami prezidento pasirinktai krypčiai stiprint nacionalinio saugumo institucijas, norėtume, kad būtų į įstatymą kartu įtraukti ir tokie demokratiniai saugikliai kaip žvalgybos ombudsmeno institucija,
kad visuomenė galėtų pasitikėti, jog galimi papildomi instrumentai bus naudojami griežtai pagal paskirtį“, – dirbdamas opozicijoje 2020 metais pažymėjo konservatorių vadovas.
2020 metų sausį G. Nausėdos pasiūtoms pataisoms, susijusioms su prevenciniais pokalbiais, nepritarimą išsakė ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji patvirtino, kad apie prevencinius pokalbius su žvalgais jau buvo diskutuojama jos vadovavimo valstybės
laikais, bet ji tam nepritarė. „Kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ir ypač tie vadinami prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis, be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta“, - sakė D. Grybauskaitė.
