Jame rašoma, kad demokratai smerkia vidaus reikalų ministrės ir visos Vyriausybės sisteminį Lietuvos saugumo silpninimą.
„Savo darbais esame įrodę atsakingą požiūrį į Lietuvos saugumą ir esame pasirengę toliau prisidėti prie Lietuvos atsparumo bei gynybinių pajėgumų stiprinimo. Nesutinkame būti dviveidiškos valdančiųjų saugumo politikos dalimi ir traukiamės iš gynybos susitarimo“, – teigia Saulius Skvernelis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Partijos pranešime taip pat pažymima, kad šiandieniniai valdančiųjų veiksmai Seime kanibalizuojant Viešojo saugumo tarnybą, viešai žeminant jos darbuotojų gebėjimus bei buldozeriu stumiant planus panaikinti Vyriausiuosius policijos komisariatus Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose aiškiai parodo jų požiūrį į šalies saugumą.
Taip pat partija atkreipiašių miestų gyventojų dėmesį, kad po šios Bilotaitės ir Šimonytės reformos pareigūnai iš šių miestų turės dengti skyles Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje. Valdančiųjų lozungai saugumo Lietuvos piliečiams neužtikrins, tai užtikrinti gali tik išmintingi sprendimai.
„Deja, šiandien valdantieji demonstruoja absoliučią nekompetenciją, tiesiogiai atsiliepsiančią kasdieniam Lietuvos žmonių saugumui“, – teigiama pranešime.
Anušauskas stebisi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sprendimu
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nesupranta Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ argumentų, kodėl ši nutarė pasitraukti iš parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos politikos. Ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamai partijai nurodant, esą valdantieji pažeidė 26 susitarimo punktą, ministras tvirtina, kad „Vardan Lietuvos“ pozicija su tuo neturi nieko bendro.
„Parašė, kad pažeidėme 26 susitarimo punktą. Tiesiog skaitau 26 punktą – „siekiant stiprinti Lietuvos analitinius gebėjimus gynybos ir saugumo srityje, atsižvelgiant į geriausias tarptautines praktikas, prisidėti prie tvaraus analitinių centrų vystymo, ypač skatinant bendradarbiavimą su įtakingiausiais JAV ir Europos analitiniais centrais“, – ketvirtadienį Seime, reaguodamas į opozicinės partijos sprendimą, Eltai susitarimo 26 punktą citavo A. Anušauskas.
„Kaip ir norėtųsi suprasti, apie ką jie kalba. Šiuo atveju, manau, kad yra ne gynybos susitarimo kažkokio konkretaus punkto pažeidimas – gal jie tiesiog turi kitą tekstą negu aš“, – akcentavo jis.
Tiesa, oficialiame susitarime 26 punkto turinys yra kiek kitoks: „Plėtoti viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų gebėjimus ir pajėgumus koordinuotai veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų metu ar atremti hibridines grėsmes, taip pat organizuojant ir parengiant vidaus reikalų sistemos pareigūnų rezervą. Užtikrinti šių institucijų gebėjimus dalyvauti valstybės gynyboje, aktyviai prisidėti užtikrinant nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių, turto ir objektų fizinę apsaugą“.
Kaip skelbta anksčiau, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įspėjo pasitrauksianti iš gynybos susitarimo, jeigu Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamos Policijos įstatymo pataisos sulauks palaikymo Seime. Įstatymo projektu siekiama ne tik integruoti Viešojo saugumo tarnybą (VST) į Policijos departamentą, bet ir reorganizuoti policijos darbą. Šiam įstatymų paketui ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė.
A. Anušauskas nurodo, kad prieštaravimai reformai neturi nieko bendro su parlamentinių partijų susitarimu.
„Jie kalba apie reformą, kuri daroma. Ir manau neatsižvelgia į vieną dalyką – ji nėra tiesiogiai susijusi su gynybos susitarimu“, – pabrėžė ministras.
„Spekuliacijos, kad tai kaip nors atsilieps Lietuvos gynybai, lieka spekuliacijomis“, – pridūrė jis ir pažymėjo, kad VRM iniciatyva sustiprins VST pajėgumus bei tarnybos galimybes saugoti strateginės svarbos objektus bei pasirengimą įvairioms krizėms.
Todėl A. Anušauskas neatmetė, kad Demokratų sąjungos sprendimas gali būti susijęs su artėjančiais rinkimais.
„Rinkiminis sezonas ne artėja, jis jau prasidėjo“, – pastebėjo krašto apsaugos ministras.
„Aš manau, kad viskas susiję su tuo“, – apibendrino jis.
