Dokumentikos autorė Vytautė Merkytė sako, kad šiandieniniame pasaulyje naujienos itin greitai keičia vienos kitą, todėl retai yra laiko atsigręžti atgal ir praeities įvykius įvertinti iš dabarties taško. Vis dėlto 2017 m. mirtinai sumušto Matuko istorija buvo vienas iš žiauriausių to meto įvykių, visam laikui pakeitusių požiūrį į vaikų apsaugą šalyje, todėl norėjosi įvertinti, kokią įtaką Lietuvai padarė ši žmogžudystė ir pakeistas Vaikų teisių apsaugos įstatymas, pasižiūrėti, ar dabartinė situacija yra geresnė.
Tiesa, tikrai ne visi nori, kad ši dokumentika išvystų dienos šviesą, sako ji.
„Nusprendėme kreiptis į abu kaltais pripažintus asmenis – Moniką Kaziukaitytę (vaiko motiną) ir Gediminą Kontenį (vaiko patėvį). Norėjome sužinoti, kaip jie vertina situaciją dabar. Iš berniuko patėvio gavome atsakymą, kad vaiko teisių apsaugos reformos nekomentuos, ir pranešė, kad neleidžia naudoti nei jo vardo, nei atvaizdo, antraip kreipsis į atitinkamas institucijas. Visa tai padeda suprasti, kad ši istorija kelia tikrai daug emocijų ir ne visi nori, kad ji būtų priminta“, – teigė pašnekovė.
V. Merkytės teigimu, ši istorija nepaliks abejingų.
„Dokumentika primins baisų nusikaltimą, kuris ne tik prikaustė visos Lietuvos dėmesį, paskatino didžiulius protestus šalyje, bet ir svarbiausia – privertė priimti reikalingą įstatymą, padėjusį labiau apsaugoti vaikus ir sumažinti jų mirčių skaičių. Parodysime visas politines peripetijas, kurios vyko, kai buvo priimamas naujasis įstatymas. Pasirodo, ne visi norėjo, kad smurtas prieš vaikus būtų uždraustas.
Taip pat turėjome galimybę bendrauti su šią bylą tyrusiu prokuroru, kuris sutiko duoti interviu ir pasidalijo įžvalgomis apie to meto įvykius bei kaip elgėsi vaikžudystę įvykdę nuteistieji. Taip pat naudojome daug archyvinių kadrų iš teismo, kurie leis geriau suprasti pačią istoriją ir įsigilinti į detales“, – sakė ji.
Kūrėja pridūrė, kad medžiaga yra tikrai jautri, todėl gali būti, kad ne visiems bus paprasta ją žiūrėti. Vis dėlto kalbame apie vaiką, kuris buvo labai žiauriai nužudytas – suduota daugiau kaip 118 smūgių į įvairias kūno vietas, norint, kaip sakė nuteistieji, paauklėti. Ir nors pats berniukas jau buvo pasisakęs apie tai, kad yra mušamas, į jo žodžius nebuvo tinkamai sureaguota ir nebuvo išvengta nelaimės.
„Pasaulyje yra nemaloni tendencija, kad didelius pokyčius atnešantys įstatymai būna priimti po itin žiaurių nusikaltimų. Vos 4 metukų sulaukusio Matuko vaikžudystė šią tendenciją gerai iliustruoja. Naujasis Vaiko teisių apsaugos įstatymas įsigaliojo 2018 m. liepos 1 dieną. Kelias nebuvo sklandus, o ir pradėjus veikti įstatymui, buvo rezonansinis įvykis, vos nesugriovęs viso sunkaus darbo. Visgi dokumentikoje kalbinami ekspertai sutinka, kad tam tikra prasme Matuko mirtis leido apsaugoti kitus vaikus“, – pridūrė V. Merkytė.
Ji tikina, kad vaiko teisių apsaugos tema yra kaip niekada aktuali, nes žiniasklaidai, deja, ir toliau tenka viešinti liūdnas istorijas apie vaikų mirtis ar galimus pedofilijos atvejus.
