„Niekas niekur nebliūkšta ir nesipučia. Kol kas procesas vyksta, derinamos detalės, derinamas tekstas. Tikiu, kad tai tikrai bus žingsnis į priekį, palyginti su Madrido viršūnių susitikimu“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda.
Jis taip pat išsakė lūkestį, kad Ukrainai Lietuvoje reiškiamą palaikymą savo akimis pamatys prezidentas Volodimyras Zelenskis.
„Labai tikiuosi, kad kažkokios vidinės priežastys nesutrukdys prezidentui Zelenskiui atvykti į Lietuvą, pamatyti, kiek daug žmonių čia jį palaiko, kiek daug Ukrainos vėliavų plevėsuoja Vilniuje. Manau, kad tai morališkai sustiprins mūsų brolius ukrainiečius toliau tęsti šitą baisų karą, nes jis turi baigtis tik Ukrainos pergale“, – pažymėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad, kaip skelbta anksčiau, dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė teigė, kad sprendimai, dėl kurių ketinama susitarti ateinančią savaitę Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, jau dabar yra nepakankami. Pasak politikės, Ukraina sulauks „gražių žodžių“, o ne realaus kvietimo prisijungti į karinio Aljanso gretas.
Pesimistiškai į vyksiantį aukščiausio rango pareigūnų susitikimą žvelgia ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, NATO lyderių laukia karštos diskusijos, tačiau kol kas išlieka neaiškumai ir dėl Ukrainos, ir dėl Švedijos narystės Aljanse.
Trečiadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, tęsiantis deryboms dėl NATO viršūnių susitikimo deklaracijos teksto formuluočių, ragina politikus susilaikyti nuo viešai reiškiamo pesimizmo transatlantinės Ukrainos perspektyvos klausimu.
Nausėda: NATO viršūnių susitikimo biudžetas galėjo būti mažesnis
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad kitą savaitę Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo biudžetas galėjo būti mažesnis.
Pasak jo, jeigu pasirengimas būtų pradėtas vykdyti dar pradiniame etape, kuomet renginiui buvo galima ramiau pasirengti, tai galėjo sumažinti kaštus, tačiau šalies vadovas tikisi, kad kiekvienas papildomas euras bus investuotas prasmingai.
„Sprendimai dėl to, kad tai tikrai įvyks Vilniuje, buvo priimti pakankamai seniai. Faktas buvo žinomas. Gal iš pradžių kažkas netikėjo, šypsojosi, kad „Vilniaus viršūnių susitikimo nebus“, bet žinojome pakankamai anksti“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Kadangi buvo šiek tiek sugaišta laiko pradiniame etape, kuomet buvo galima ramiau pasirengti, vykdyti ne strimgalviais, ne verčiantis per galvą, manau, kad galėjo biudžetas tikrai būti mažesnis. Tikiuosi, kad net ir tie papildomi eurai, kurie buvo investuoti, tikrai yra labai prasmingai investuoti, nes Vilniaus viršūnių susitikimas turi nepaprastai daug visokių netiesioginių pasekmių Lietuvos įvaizdžiui“, – akcentavo jis.
G. Nausėda tvirtino, kad dėl NATO viršūnių susitikimo Lietuvos žinomumas išaugs geometrine progresija ir tai lems didesnį turistų srautą į šalį.
„Smalsumas, susidomėjimas Lietuva tikrai bus pasaulyje ne tik tomis dienomis, bet manau dar pakankamai ilgai po to, padidėjęs. Turėsime ne tik viešbučių užimtumą, bet ir didesnį turistų srautą“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
NATO vadovų susitikimo biudžetas gali siekti 30 mln. eurų.
